2021 10 22
Kaip pakeisti neigiamą palyginti nemažos visuomenės dalies požiūrį į siūlomą įvesti automobilių taršos mokestį – šis klausimas savaime tapo viena iš diskusijos „Ar klimato krizė persikelia iš paraščių į centrą?“ temų.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, jei prancūzai po Paryžiaus klimato kaitos susitarimo protestais reagavo į valdžios ketinimus truputį padidinti dyzelino akcizą, tai dabar, tikėtina, jie protestuotų, jeigu nieko nebūtų daroma klimato kaitos iššūkiams spręsti.
Lietuvoje padėtis kiek kitokia. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį į LRT užsakymu atliktą visuomenės nuomonės tyrimą, pagal kurį daugiau nei pusė respondentų nepritaria automobilių taršos mokesčiui – nors jis skirtas ne valstybės biudžetui papildyti, o skatinti naudotis mažiau aplinką teršiančiais automobiliais. Deja, skepsį, anot ekonomisto, įprastai nulemia siauras asmeninis suvokimas. „Tai yra ne asmeninis, bet visuomenės interesas, prie kurio mes visi turime prisidėti“, – pažymėjo Nerijus Mačiulis.
Rinktis mažiau taršų automobilį skatina ir paskolos palūkanų naujovės. „Produktai, susieti su aplinkos tarša, turi skirtingą kainodarą jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, lizingu įsigyjant elektromobilį, neteršiantį aplinkos, skolintis yra pigiau“, – sakė Nerijus Mačiulis. Jo žodžiais, taip, tikėtina, bus ir su paskolomis būstui įsigyti.
Diskusijoje įvardyta, kad tris vaikus auginančio Nerijaus Mačiulio šeima atsisakė antrojo automobilio, aplinkos ministras Simonas Gentvilas visai nebeturi asmeninio automobilio.
Penktadienį per baigiamąjį Klimato savaitės renginį surengtoje diskusijoje „Ar klimato krizė persikelia iš paraščių į centrą?“ dar dalyvavo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius, LRT žurnalistas ir meteorologas Silvestras Dikčius.
