Buvę žvalgai aiškina, kodėl Prezidento aplinkai nepatinka Seimui pateiktas projektas dėl žvalgybos kontrolieriaus. Pasak išmanančių tarnybą žmonių, visi jie nenori jokios kontrolės ir visada baugina priešais ir turi puikias galimybes piktnaudžiauti nekontroliuojama padėtimi, – mano profesionalai ir santūriai šaiposi iš prezidentūros baimių. Prezidentas Gitanas Nausėda mato pavojus.
Prezidentūra kovoja su Seimu
„Prezidentūrai nepatinka Seimo valdančiųjų inicijuotas projektas įkurti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius,“
Žvalgybos veiklos atitikimą įstatymams, žmogaus teisėms turinti kontroliuoti tarnyba, pasak Prezidentūros atstovo, kelia riziką Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento („antrukų“) veiklos efektyvumui bei saugumui.
„Pasakysiu atvirai, šitas projektas Prezidentūrai nepatinka“, – taip D. Kuliešius teigė praėjusią savaitę per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Šis komitetas yra paskirtas papildomu svarstant Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą,“ – priminė BNS.
Kontrolės pakanka?
Pasak D. Kuliešiaus, projektas ydingas ir dėl pasirinkto žvalgybų kontrolės būdo, ir dėl formos. Anot jo, noras steigti naują instituciją prieštarauja gerojo valdymo standartams.
„Pagrindinė (kritikos – BNS) dalis yra susijusi su rizikomis, kurios šiandien projekte nėra eliminuotos. Rizikomis būtent žvalgybos institucijų veiklos efektyvumui ir saugumui“, – sakė patarėjas BNS.
Jo teigimu, dabartinis žvalgybos institucijų veiklos kontrolės mechanizmas yra gana efektyvus, todėl kurti papildomus elementus „reikia labai pamatuotai, neapribojant tų institucijų efektyvumo“.
„Norėčiau pabrėžti, kad didžioji žvalgybos institucijų veiklos aprėptis yra priešiškos Lietuvai veikos, tai yra ir institucijų, ir tų institucijų agentų darbai. Šitame kontekste turime veikiantį mechanizmą, kuris užtikrina visą žvalgybos proceso savotišką kontrolę – nuo žvalgybos užduočių, kurios prasideda Valstybės gynimo taryboje, pačios veiklos žvalgybos institucijose, teisminės priežiūros, Vyriausybės priežiūros, Seimo priežiūros ir atskiros vidaus kontrolės sistemos, tos pačios Valstybės kontrolės priežiūros“, – sakė D. Kuliešius.
Anot kito prezidento patarėjo Dariaus Urbono, sustiprinti žvalgybininkų kontrolę būtų galima išplečiant Seimo kontrolieriaus kompetenciją šioje srityje.
„Mes toje sistemoje galėtume svarstyti galimybes, kad galėtų būti plečiama Seimo kontrolieriaus kompetencija įtvirtinant jo teisę, kad galėtų atlikti nepertraukiamą žmogaus teisių stebėseną. Galėtume galvoti apie vidinės kontrolės stiprinimą, teismų vaidmenį“, – tvirtino jis.
Nepatinka Seimo vaidmuo
Prezidentūros atstovai kritikavo ir žvalgybos kontrolieriaus skyrimo tvarką. Jų teigimu, siūlymas į šį procesą įtraukti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) yra ydingas.
„Komiteto vaidmuo ne tik skiriant, bet ir atleidžiant kontrolierių gali suponuoti šito asmens tam tikrą veiklos politizavimą ir jo nepriklausomumo ribojimą“, – sakė D. Kuliešius.
Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Anot prezidento patarėjo, rizikų nepriklausomumui kelia ir projekto nuostata, jog paklausimus kontrolieriui galėtų teikti prezidentas, Seimas, žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekantis Seimo komitetas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ir Vyriausybė.
„Dabar numatyta galimybė teikti tam tikrus paklausimus ir pareiga kontrolieriui tuos paklausimus nagrinėti bei savotiškai atsiskaityti nesuderinama su analogiškų kontrolierių apibrėžimais. Kontrolierius turi būti laisvas priimti sprendimus ir neturėtų būti tokio atsiskaitymo, kaip šiandien numatyta projekte“, – sakė D. Kuliešius.
Dabar kontrolės nėra visai?
Vienas iš žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo iniciatorių, NSGK pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių parlamentaras Laurynas Kasčiūnas atmeta projektui išsakomą kritiką, kad žvalgybos ombudsmenas galėtų kliudyti žvalgybos institucijoms dirbti.
„Kontrolierius būtų tas, kuris, viena vertus, galėtų tirti skundus, kita vertus, jis galėtų proaktyviai siūlyti rekomendacijas, ką tobulinti. Matau tik pagalbą tarnyboms“, – BNS sakė komiteto vadovas.
„Tarptautinė patirtis rodo, kad visuomet tarnybos buvo skeptiškos tokios nepriklausomos struktūros atsiradimui, tačiau paskui suprato, jog tai yra ta ugniasienė, kuri padeda santykiuose su visuomene. Padeda rekomendacijomis, nuima įtampas, padeda išsiaiškinti vieną ar kitą situaciją nepolitizuojant jos, o paliekant ją nepriklausomame ekspertiniame žinybiniame lygmenyje“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, visi saugikliai, reikalingi apsaugoti žvalgybinę informaciją, projekte yra.
„Numatytos išimtys, kurios informacijos negalima liesti – kur partnerių informacija, kur tarnybų agentūrinio tinklo tapatybės duomenys“, – sakė NSGK pirmininkas.
Atsakydamas į priekaištus dėl galimos politinės įtakos, parlamentaras pabrėžė, kad būtent dabartinis kontrolės mechanizmas yra politizuotas. Mat dabar kilus įtarimų, jog žvalgybos institucija gali pažeidinėti įstatymus, tyrimą dažniausiai atlieka Seimo komitetas.
„Dabartinė kontrolės sistema yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris yra politinės prigimties. Kai tik atsiranda viena ar kita istorija, atsiranda ir politiniai interesai. Taip neturi būti. Dėl to reikia nepriklausomos priežiūros, kur nėra politinių vėjų, politinių išskaičiavimų ir pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Politinę prigimtį galima panaikinti tik įkūrus išorinę žvalgybos institucijų kontrolę“, – pabrėžė jis.
Seimo narys teigė siūlysiąs per projekto svarstymą Seime atsisakyti nuostatos dėl paklausimų teikimo kontrolieriui.
„Dėl šventos ramybės šito punkto svarstymo stadijoje siūlysime atsisakyti. Kontrolierius bus pats nepriklausomas pradėti tyrimą ir tirti skundus. Kad jis būtų izoliuotas nuo kažkam atrodančių veiksmų, kad tai galėtų paveikti jo nepriklausomumą“, – sakė NSGK vadovas.
Žvalgybos manipuliuos prezidentu?
Dalis ilgus metus specialiosiose tarnybose dirbusių pareigūnų tokias prezidento G. Nausėdos aplinkos kalbos vadina manipuliacijomis ir demagogija.
„Sutinku su L. Kasčiūno argumentais. Šiuo metu spec tarnybos (tiksliau – jų vadovai) neatskaitingos niekam ir, kaip rodo istorija, tuo piktnaudžiaujama. Bet koks neįtikęs aukšto rango pareigūnas gali būti pašalintas iš posto neva esant žvalgybinės informacijos, kurios, žinoma, atskleisti negalima, dėl jo neva nekošerinių ryšių. Viskas,“ – kategoriškai portalui teigia bent šešis metus VSD tarnavęs pareigūnas.
Dar jis prideda nesąs labai nustebęs, kad tokius metodus spectarnybos puikiai moka taikyti net prieš aukščiausius šalies pareigūnus. „Dar garsusis „Paksogeitas“ parodė, kad spectarnybos gali sau tai leisti. O jei jau taip, tai paprastesniam žmogui gintis išvis nėra kaip – tiesiog nėra šansų,“ – sakė ji pašnekovė, kurios pavardė redakcijai žinoma. Jis primena, kad net ir teismus įbauginti nesama jokios problemos.
“Teisėjai irgi juk pažeidžiami žmonės, pažeidžiamos nemalonia (nebūtinai kriminaline) informacija jų šeimos, o kuo mažiau kontroliuojami yra sprendimus priimantys žmonės, tuo jiems kyla daugiau pagundų ir pažeidžiamybių,” – pasakoja buvęs nematomojo fronto karys.
Alergija kontrolei pateisinama priešų grėsme
Kitas pabėgėlis iš „specų“, seniai įsidarbinęs tarptautinėje kompanijoje, mano, kad VSD ir „antrukai“ šurmuliuoja nenorėdami prarasti įtakos, prie kurios labai priprato.
Išskirčiau kelis momentus, portalui „kauniečiams.lt“ sakė redakcijai žinomas pašnekovas:
„a) šiuolaikinei biurokratinių institucijų vadybai yra būdingas nuolatinis kontroliavimas/auditavimas keliais lygiais. Geriausio tono požymiu laikoma pasisamdyti nepriklausomą audito kontorą, kuo brangesnė ir didesnė (pvz., Deloitte ar KPMG) – tuo geresnis “tonas”. Nepatikėsit, kiek tai suėda tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus pinigų. Tokiame kontekste natūralu, kad norima į šią karuselę įtraukti ir spec. tarnybas. Anksčiau ar vėliau tai įvyks, nes bendras kontekstas toks.
b) Spec. tarnybų šurmuliavimas, kad jiems labai trukdys dirbti panašus į standartinį žmogišką norą jaustis svarbiu ir išskirtiniu. Tai yra demokratinės šalies spec. tarnybos, kurios nenaikina politinių oponentų užsienyje ir nenuvarinėja lėktuvų. Jos užsiima gana standartine biurokratine veikla, ir pagrindiniai pažeidimai yra nepakankamai tvarkinga dokumentacija (STT anti-korupcinės bylos teisme pralaimi paprastai ne dėl to, kad jų objektai yra tyri it krištolas, o dėl to, kad jų advokatai randa kabliukų dokumentacijoje).
Taigi, kontrolės funkciją pakankamai neblogai atlieka kai kada advokatai, kai kada politikai, kai kada žiniasklaida. Atskira institucija šiame kontekste neatrodo labai reikalinga, bet ji tikrai neparalyžiuos spec. tarnybų darbo savo kontrole. Dauguma kontrolės veiksmų bus tokie: koks nors Mėnulio Pilnaties apšviestas pilietis atsiųs kontrolieriui skundą, kad jį per elektros rozetę seka „saugumas“, kontrolierius pagal faktą nusiųs užklausą tarnybai, ir tos tarnybos jaunesnysis inspektorius turės paaukoti pusvalanduką savo laiko parengti tipinį atsakymą anksčiau rengto atsakymo pagrindu.
c) Taigi, kontrolieriaus institucija iš esmės naudinga ir reikalinga nebent tam biurokratui, kuris užims pareigybę ir gaus už tai algą. Bet kalbant apie bereikalingą biurokratijos plėtrą, labai krenta į akis pačių spec. tarnybų institucinis išsipūtimas. Man ne visai aišku, kodėl VSD ir STT yra atskiros institucijos, su didžiuliais ir brangiais valdymo aparatais. Su jų atliekamomis funkcijomis kuo puikiausiai susidorotų Policijos Departamento Kriminalinės Policijos Biure sukurti Kontržvalgybos skyrius ir Kovos su Koprupcija skyrius. Bet niekas, abiejų pašnekovų nuomone, tos reformos nedarys, nes kur tada, anot jų ironijos, reiks dėti tiek gerų žmonių vadovaujančiose pareigose? Kontrolierius šiuo atveju būtų labai smarkiai pigiau,“- sakė žvalgas.
Prezidentūra, kaip mano portalo „Kauniečiams.lt“ kalbinti žmonės, su Seimo NSGK nesutars, nes tai tiesiog galios žaidimai.
