Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Seimo nario Luko Savicko skundą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos, kuri iki šiol leidžia rinkos dalyviams tiekti grynus naftos degalus be biopriedų. Žemdirbius vienijančios organizacijos sveikina teismo sprendimą, turėsiantį teigiamą ekonominį poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui.
LVAT paskelbė, kad Kokybės rodiklių[i] 7 punktas, atleidžiantis įmones nuo pareigos iš valstybės atsargų parduodamuose degaluose įmaišyti privalomą biodegalų dalį, yra neteisėtas. Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad Energetikos ministerija turės būti aktyvesnė ir tinkamai vertinti kiekvieną situaciją dėl biodegalų nemaišymo individualiai.
Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, dabar mažmeninėje rinkoje galima įsigyti ir vien tik iš naftos pagamintų degalų – Lietuvai tai reiškia aplinkosauginę, ekonominę ir geopolitinę žalą. Tačiau jau nuo 2022 metų rinkos dalyviai privalės vykdyti teismo sprendimą.
„Džiaugiamės, kad teismas užvėrė net dešimtmetį buvusią landą, dėl kurios valstybės atsargų į rinką buvo parduodami reikšmingi degalų be biopriedų kiekiai. 2020 m. šis kiekis siekė iki 80 tūkst. tonų, o tai prilygsta maždaug 1 mėnesio Lietuvoje parduodamų degalų kiekiui“, – pažymėjo A. Macijauskas.
Dėl minėtos spragos vien pernai iš Lietuvos grūdų ūkininkų biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 490 tonų rapsų už 8 mln. eurų sumą. Šios lėšos atiteko iškastinio kuro importuotojams, buvo didinama Lietuvos energetinė priklausomybė nuo naftos importo.
A.Macijauskas pažymėjo, kad Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių Lietuvos grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai tiekiami ne vien Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami į Vakarų Europos valstybes.
Be to, į rinką patenkant gryniesiems naftos degalams, Lietuva tolo nuo įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą transporto sektoriuje. Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos skaičiavimais, 2020 metais AEI dalis transporto sektoriuje sudarė 5,5 proc. (Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytas tikslas – pasiekti 10 proc. AEI dalį 2020 metais nebuvo įvykdytas).
