Priklausomybė nuo alkoholio
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, alkoholizmu sergančiųjų skaičiai, stipriai lenkia kitas dažniausias žmonijos ligas. Statistika rodo, kad didžiausias alkoholio suvartojimas išlieka Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje (17,8 litrų vienam šalies gyventojui, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu).
Alkoholio vartojimas – plačiai paplitęs reiškinys įvairiose kultūrose. Lietuvoje šis reiškinys labiausiai susijęs su posovietiniu laikotarpiu, kai alkoholio vartojimas buvo ypatinga, specialaus dėmesio reikalaujanti socialinė, ekonominė ir sveikatos problema. Gėrimai simbolizuodavo tam tikrą socialinį statusą, alkoholio vartojimas buvo neatsiejama bendravimo pobūviuose ar kolektyvuose, dalis. Tai tarsi įtvirtindavo susipažinimo, verslo tvarkymo ceremonijas, padėdavo sukurti norimo gyvenimo būdo įvaizdį. Iki šiol galime pastebėti, tokio reiškinio egzistavimą, mūsų dienomis.
Alkoholizmas mirtina lėtinė liga, kuri daro įtaką ne tik alkoholizmu sergančio žmogaus sveikatai, jo socialiniam gyvenimui, bet paliečia ir pažeidžia visą šeimos sistemą. Alkoholizmo problema yra didelė trauma visai šeimai, kuri giliai paveikia vaikų vystymąsi ir sutuoktinės emocinę bei fizinę sveikatą. Sergančio alkoholizmu asmens sutuoktinėms atitenka finansinė atsakomybė, atsakomybė už vaikų gerovę, piktnaudžiaujančio alkoholiu vyro veiksmus. Alkoholizmu sergančio asmens sutuoktinės įvairiais būdais, stengiasi padėti savo vyrui nustoti vartoti alkoholį, mėgina užglaistyti alkoholio vartojimo sukeltas pasekmes, slepia alkoholizmo problemą šeimoje, prisitaiko prie iškreiptos aplinkos. Neretai šios moterys yra pažeistos psichologiškai, traumuotos emociškai, serga depresija. Svarbu, kad sutuoktinės, kurios, tuo pačiu yra mamos, gautų psichologinį, moralinį, socialinį palaikymą, paramą ir supratimą. Vienai kovoti su tokia sudėtinga problema, auginti vaikus, suteikti jiems visavertį gyvenimą ir suformuoti vertybes, beveik neįmanoma.
Alkoholį vartojančio asmens įtaka šeimai
Deja, priklausomybė nuo alkoholio sugriauna šeimos vertybes, pakinta visa šeimos sistema, o tai daro įtaką šeimos narių gyvenimams. Alkoholį vartojančio asmens asmenybė gali visiškai pasikeisti, jis gali atsiriboti nuo santykių su šeima arba tapti dominuojančia despotiška asmenybe, kuriam reikia daug dėmesio. Sergančiojo elgesio neįmanoma nuspėti, skirtingomis girtavimo fazėmis, jis gali elgtis įvairiai – ima gailėtis savęs arba tampa verbaliai ar fiziškai agresyvus, manipuliuojantis.
Taigi toks nenumatomas elgesys lemia nuolatinės įtampos jausmą, bei yra vienas iš stresorių šeimos nariams, kurie dažnai jaučia neviltį ir bepasmybės jausmus, gali jausti įvarius fiziologinius sutrikimus (migrenos, skandžio skausmų ir pan.), kai kurie šeimos nariai, ilgus savo gyvenimo metus rūpinasi priklausomu asmeniu, nepaisydami savo poreikių. Bendravimo funkcija, tarp šeimos narių sutrinka, nes yra varžoma prieštaravimų, nesaugumo, abejonių. Ilgainiui šeimos gyvenimą bei elgesį lemia sergančiojo pakilimo bei nuosmukio tarpsniai.
Dažnai šeimoje alkoholio problema yra ignoruojama. Toks bruožas vadinamas – neigimu. Šis bruožas yra pagrindinis, kuris apibūdina alkoholizmu sergančią šeimą. Šeima stengiasi nuslėpti esamas problemas nuo išorinio pasaulio. Dažnai slėpdami gėrimo problemą, stengiasi užglaistyti ir pateisinti sukeltas neigiamo elgesio pasekmes manydami, kad taip padeda savo alkoholizmu sergančiam šeimos nariui, tačiau tokiu būdu liga tik dar labiau skatinama, o artimieji tik stipriau kenčia nuo destruktyvaus elgesio.
Alkoholizmo problemos neigimas neleidžia šeimai ieškoti jiems reikalingos pagalbos. Tokios didelės paslapties saugojimas paskatina izoliaciją nuo išorinio pasaulio. Dėl nenuspėjamo vartojančio elgesio alkoholizmu sergančios šeimos nariams, darosi sudėtinga palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Be to mūsų visuomenei vis dar nelengva pripažinti, kad alkoholizmas yra liga ir daugelis stigmatizuoja tai kaip moralinį nukrypimą.
Visuomenėje gaji nuomonė, kad pagalba reikalinga tik pačiam alkoholizmu sergančiam asmeniui, o jo šeimos nariai yra paliekami „už borto“. Tačiau reikia žinoti, kad alkoholizmu sergančio žmogaus šeimoms, artimiesiems reikalinga ne mažesnė pagalba, nei pačiam sergančiajam. Norint suteikti kvalifikuotą ir kokybišką pagalbą, svarbu žinoti klientų poreikius, lūkesčius, įsigilinti į jų išgyvenimus.
Moters išgyvenimai gyvenant su priklausomybę turinčiu vyru
Reikia pastebėti, kad tokiose šeimose beveik visada vyrauja fizininis bei psichologinis smurtas. Įvairias smurto formas patiriančios moterys praranda pasitikėjimą savimi, jų savivertė mažėja, atsiranda įvairios baimės, kaltės, gėdos jausmai, polinkis į depresiją ir suicidinės mintys. Vien tik nesaikingas alkoholio vartojimas gali būti traktuojamas kaip smurtas prieš žmoną ir vaikus:
Taip smurtavo, smurtavo jau buvo pablogėjus <…> tiesiog užpuolė mane be jokios priežasties <…> kad jau aš ten gavau kaip geras vyras tada. (Sima);
<…> mušdavo mane, nu nu ne tai, kad žinai, nu pati prisipašydavau <…> jisai man atsisėdęs ant manęs, man į šonus duoda<…> (Zita);
<…>mano vyras nesimušė, bet jisai tokia kažkokia psichozė jam užeidavo, jisai galėdavo naktį garsiai muziką paleisti, kažkur išvažiuoja- grįžta, nemiga. Paskui nuo vaikų kažkaip reikia tą amortizuot, kad išsimiegoti<…> (Asta).
Esant alkoholio problemai šeimoje atsiranda nuolatinė vidinė įtampa, kuri įtakoja bendravimą tarp šeimos narių ir socialinės aplinkos. Neretai pyktis bei kiti gniuždantys jausmai tampa nuolatiniu, alkoholizmu sergančio asmens, sutuoktinio palydovu:
Gėda – dėl nenusisekusių santykių, nesusiklosčiusios šeiminės padėties, dėl vyro piktnaudžiavimo alkoholiu. Gėda tai jausmas atsirandantis santykyje su kitais žmonėmis ir kyla tuomet kai žmogaus atliekami veiksmai neatitinka lūkesčių:
Gėda, prieš gimines, prieš artimuosius, prieš kaimynus<…>slėpiau, vaidinau, kad viskas yra gerai mūsų šeimoj, darbe vaidinau, kad viskas yra gerai mūsų šeimoj<…> man buvo gėda<…>(Asta).
<…> kad mano vyras geria, tai aš niekam taip ir nepasakydavau<…> man buvo gėda.(Rima).
Kaltė – dėl negebėjimo panaikinti alkoholizmo problemos šeimoje, moterys tampa savikritiškos ir tai pasireiškia kaltės jausmu prieš save ir vaikus:
<…> aš visą laiką jausdavausi kalta, kad aš kažko nepadarau ir mano vyras geria. Visos susitvarko, o aš – neišeina.(Jonė);
<…>baisinė gėda, kaltė….<…> kad gal pasirinkimą tokį durną padariau savo gyvenime, kad nepateisinau aplinkinių lūkesčių, kad mano šeima va tokia<…> tokia sužeista labai, kad mergaitės auga vat tokiam mėšle.(Asta)
Įtampa – neprognozuojamas priklausomo nuo alkoholio asmens elgesys sukelia stresą, kuris įtakoja nuolatinę įtampą sutuoktinėms, tokį jausmą galima apibūdinti „tarsi kasdieną eitum į karą“:
<…> sėdėjimas kaip ant parako statinės, aš nežinau kada ir kur. (Jonė).
<…> aš išgert tai jau irgi norėdavau, nes jau ta įtampa tokia didžiulė <…> (Sima).
Nesaugumo jausmas – kad alkoholizmu sergančio vyro elgesio neįmanoma nuspėti ir jo sutuoktinė lieka atsakinga už visus „keturis namų kampus“.
<…>ir toks labai didžiulis nesaugumas……<…> tas jausmas kad nėr kur tau dėtis…. nu jis nuolatinis <…> (Sima).
<…> visą laiką gyveni kaip ant to lino vaikščiojanti, <…> tiktai pagaliuku laikaisi, nes tu neturi pusiausvyros<…>(Leda).
Pyktis – didžiulis pyktis kyla iš nesaugumo ir pažeidžiamumo, dėl neišpildytų lūkesčių. Dėl minėtų jausmų, sutuoktinės „užsiaugina“ agresijos sieną, norėdamos paslėpti savo jautrumą, silpnumą ir bejėgiškumą.
<…> tas nuolatinis pyktis ir nepasitenkinimas <…> matau per langą eina tokie linguojantys ir sakau: blemba sušaudyčiau visus. Didžiulis didžiulis pyktis ir neapykanta jiem <…>kad aš pati jau kuo toliau tuo tuo labiau pakrikusia nervų sistema, žvėrėju, aš piktėju, aš nebesusikalbu pati su savimi <…> (Sima).
Žema savivetrė – krenta savivertė, didelis skausmas, sutrikusi vidinė būsena kovojant su alkoholizmo problema. Moterų prastą vidinę būseną galima paaiškinti kaip vyro girtuoklystės ir izoliacijos nuo visuomenės rezultatą.
<…>nu raupsuota va tokia vat, iš alkoholikų šeimos, alkoholiko sutuoktinė„<…> kad aš jaučiuosi niekas, kad aš nesuvokiau nu savo nei gyvenimo paskirties<…>“ (Anelė).
Šie neigiami jausmai suardo asmens vidinę būseną, kuri ilgainiui išsivysto į sudėtingesnes psichologines sveikatos problemas, emocinį išsekimą, depresiją, priveda prie beprasmybės netgi beprotybės jausmų, kada nebesinori gyventi.
Galima teigti, kad moterys gyvenačios su nuo alkoholio priklausomu vyru savo gyvenime patiria daug kančios. Nesibaigianti įtampa, nesaugumo jausmas, kuomet niekad negali būti tikra dėl vyro neprognozuojamo elgesio, pareikalauja daug vidinių jėgų bei energijos. Vien tas faktas, kad vyras priklausomas nuo alkoholio, sujaukia visą šeimos vidaus struktūrą, bet dar randasi ir papildomi stresoriai: smurtas, šeimoje atneša chaosą, tarpusavio santykiai tampa neadekvatūs, vyrauja nesupratimas, pakinta ribos ir taisyklės. Tokiose šeimose vyrauja šaltumas, tylėjimas, izoliavimas, prastėja finansinė padėtis. Daugelis vyrų vartodami alkoholį tampa nepajėgūs susitvarkyti su finansais, didžioji dalis gaunamų lėšų yra išleidžiama alkoholiui. Gilėjant alkoholizmo problemai, dauguma jų praranda darbą, nes išnyksta atsakomybės jausmas. Vyras pradeda degraduoti, tampa abejingas aplinkiniam pasauliui, tuomet vieninteles pajamas į šeimą atneša moteris.
Kur ieškoti pagalbos?
Gaunama pagalba labiausiai veiksminga tuomet kai ji gaunama iš žmonių, kuriuos vienija ta pati problema. To priežastis – asmenys išgyvenantys tokią pačią problemą geriau supranta vieni kitus ir žino kaip gali padėti. Alkoholizmu sergančiųjų artimiesiems padeda Al-anon savitarpio pagalbos grupė. Lankantis savipagalbos grupėse, pagerėja asmenų emocinė būsena, jie supranta, kad pasaulyje yra ne vieni ir mokosi gyventi su problema.
Grupėje laikomasi anonimiškumo ir konfidencialumo principų, kurie yra svarbūs norint keisti savo gyvenimą. Pasitikėjimas ir empatija yra vieni iš svarbiausių Al-anon grupės principų. Grupėje alkoholizmu sergančiųjų artimieji bendrauja su asmenimis, kurie turi tų pačių problemų, todėl gaunamas palaikymas padeda sveikti nuo ko-priklausomybės. Čia išmokstama įveikti stresą bei kuriama motyvacija pokyčiams. Pagrindinis Al-Anon sveikimo būdas, tai atviras dalinimasis savo patirtimi, emocine būsena bei išgyvenimo strategijomis.
Viename iš didžiausių Lietuvos miestų buvo atliekamas tyrimas siekiant atskleisti alkoholizmu sergančių vyrų žmonų patiriamus išgyvenimus. Kokybinio tyrimo metodas padėjo pažvelgti į tyrimo dalyvių pasaulį per jų pasakojimus ir įsigilinti į jų jausmus ir išgyvenimus iš jų perspektyvos. Tyrime dalyvavo 7 moterys, kurių amžius nuo 45 iki 60 metų. Tyrimo dalyvės pasakodamos savo gyvenimo istoriją konstravo savo patirtis sau ir apie save. Visos tyrimo dalyvės lanko al-anon savitarpio pagalbos grupę.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys, kurių vyrai yra priklausomi nuo alkoholio, patiria psichologinį bei emocinį spaudimą. Daugeliu atvejų, alkoholizmu sergančiųjų žmonos, nesuvokia, kad pagalba reikalinga ne tik jų vyrams, bet ir joms pačioms. Apie pagalbą, alkoholizmu sergančiųjų artimiesiems, informacijos nėra pakankamai. Visuomenės švietimas šia tema yra vienas iš būdų padėti moterims, jų šeimoms, gauti palaikymą, reikiamą pagalbą.
