„Atvirai Klaipėdai“ teisme atstovavęs advokatas Kęstutis Švirinas sako, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių savininkai nebegalės nuo visuomenės pasislėpti po bendrovių pavadinimais.
„Perskaičius sprendimą man toks jausmas, kad gyventi Lietuvoje pasidarė laisviau ir saugiau. Kodėl laisviau? Todėl, kad aš ir visa visuomenė dabar galės gauti kur kas platesnę informaciją apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, o saugiau todėl, kad tokia informacija padės atskleisti pažeidimus ir veiks prevenciškai“, – BNS sakė jis.
Iš naujo peržiūrėjęs bylą LVAT tenkino naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą ir panaikino ankstesnius nepalankius teismų sprendimus bei žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs duomenų apsaugos taisykles publikacijoje apie viešuosius pirkimus.
Publikacijoje portalas nurodė, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus.
„Teismas šitoj byloj pasakė tokias išvadas, kurios man leidžia suponuoti, kad asmenys, akcininkai, negalės nuo visuomenės pasislėpti po įmonių, kurios uždirba pinigus iš viešųjų pirkimų, pavadinimais“, – LVAT sprendimą komentavo advokatas.
Jis pabrėžė, kad pagal teismo sprendimą viešųjų lėšų gavimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o tai reiškia, kad asmenys, kurie tiesiogiai nedalyvauja pirkimuose, bet yra įmonių akcininkai, „tampa visuomenės domėjimosi objektu“.
„Teismas juos įvardijo viešaisiais asmenimis, tai reiškia, kad šie asmenys negali naudotis maksimalia savo privačios informacijos apsauga, jie turės atkleisti daugiau visuomenei“, – reziumavo teisininkas.
LVAT per atnaujintą procesą nagrinėjo bylą, susijusią su naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacija apie viešuosius pirkimus.
Anksčiau teismas buvo priėmęs portalui nepalankų sprendimą, tačiau visuomenei kilus rezonansui lapkritį atnaujino procesą byloje pagal teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą.
Pernai spalį LVAT neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Iš naujo bylą išnagrinėjusi išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, ar publikacijoje paskelbęs informaciją apie bendrovės akcininko giminystės ryšius su savivaldybės valdomos bendrovės darbuotoja portalas nepažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Kaip pranešė teismas, „išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog tema, susijusi su viešųjų išteklių paskirstymu, patenka į viešąjį interesą – tą patvirtina ir gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika“.
Teismas pažymėjo, kad viešųjų lėšų administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir turi būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių.
Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama vieną iš kriterijų – asmens žinomumą, – pasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso. Anot teismo, visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti vienintelio akcininko.
„Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso“, – pabrėžė teismas.
Anot LVAT, viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galėjo būti pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – įmonės savininkas – pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, „nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais“, ir visa situacija laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste – viešuoju.
Žurnalistų etikos inspektorius vertindamas „Atviros Klaipėdos“ straipsnį buvo pateikęs išvadą, kad publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismas, tačiau iki LVAT naujausios nutarties juos buvo pralaimėjęs.
Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
Po šio atvejo Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl viešojo asmens apibrėžimo.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
