Augant įtampai su Rusija, Ukrainos prezidentūra sekmadienį pareiškė, kad diplomatinio sprendimo tikimybė išlieka didesnė nei karinės eskalacijos.
Tuo metu Jungtinės Valstijos perspėja, kad Maskva rengiasi invazijai, pavojaus varpais nuolat muša ir Lietuvos valdantieji – ypač užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. JAV jau perdisluoja papildomas pajėgas į Europą, didinti savo karinį kontingentą Lietuvoje svarsto ir Vokietija, kuri daugelio laikoma mažiausiai iš NATO šalių pasiruošusi konfliktuoti su Rusija.
Kijeve į situaciją žiūrima ramiau. „Sąžiningas situacijos vertinimas leidžia teigti, kad tikimybė rasti diplomatinį deeskalacijos sprendimo būdą vis dar yra gerokai didesnė nei tolesnės eskalacijos grėsmė“, – išplatintame pareiškime sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Jo teigimu, Rusija reguliariai vykdo didelio masto karių rotacijas, manevrus ir ginkluotės dislokavimą, kad „darytų nuolatinį didžiulį psichologinį spaudimą“ nuo tada, kai praėjusį pavasarį ėmė telkti savo pajėgas prie Ukrainos sienos.
„Mūsų žvalgybos ir mūsų karinių pajėgų Rusijos veikla visiškai nestebina“, – sakė M. Podoliakas.
Pasak jo, Ukrainos rėmėjai Vakaruose iš Kijevo yra gavę „didelį kiekį“ žvalgybinės informacijos apie Rusijos veiklą.
„Kiek dar truks tokia Rusijos veikla ir kam ji yra vykdoma? Tik Kremlius žino tikslų atsakymą į šį klausimą, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas. – Ukrainos ir mūsų partnerių užduotis yra būti pasirengusiems bet kokiam scenarijui ir mes vykdome šią užduotį 100 procentų.“
Tai jis pareiškė po to, kai Vašingtonas nurodė, kad jo turimi žvalgybiniai duomenys rodo, jog Maskva rengiasi potencialiai plataus masto invazijai ir esą turi 70 proc. atakai reikalingų pajėgų.
Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.
Jie taip pat perspėjo, kad Rusija pajėgas prie sienos su Ukraine telkia tokiu greičiu, kad V. Putinas jau vasario viduryje turėtų apie 150 tūkst. karių, o tiek reikia plataus masto invazijai.
JAV pareigūnai sako, kad V. Putinas nori turėti visas įmanomas galimybes: nuo riboto masto invazijos į prorusišką Donbaso regioną iki plataus masto ar visiškos invazijos į Ukrainą.
Jau skaičiuojama, kad didelio masto ataka pražudytų nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. civilių, nuo 5 tūkst. iki 25 tūkst. Ukrainos karių ir nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Rusijos karių.
Tačiau Rusija iki šiol neigia ketinanti įsiveržti į Ukrainą.
Tuo metu Kijevas ne kartą siekė mažinti įtampą dėl galimo netrukus įvyksiančio rusų įsiveržimo, siekdamas nepakenkti šalies ekonomikai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra paraginęs Vakarų
BNS, kaunieciams.lt