Nyderlandų apeliacinis teismas antradienį nusprendė, kad neįkainojama Krymo aukso kolekcija „privalo būti perduota Ukrainai“, – praneša agentūra BNS. Ir aš – šio teksto autorius – su tuo sutinku. Bet Kremlius neduotų. Esu tuo tikras. Neduotų, kol galėtų. Svarbu – kieno reali reikalo kontrolė.
Nyderlandų teismo verdiktas yra teoriškai labai svarbus laimėjimas Kijevui, kaip teisingai rašo agentūros, tačiau yra visiškai aišku, kad iki Kremliuje nepasikeis politinis režimas, kolekcija gal Ukrainai ir grįš, bet ne Krymas.
Agentūros fabulą aprašo teisingai. Eksponatai, kaip teisingai minima, vienam Amsterdamo muziejui buvo paskolinti prieš pat Maskvos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir įstrigo ten iki teismo antradienio sprendimo, galinčio turėti didelių pasekmių.
„Amsterdamo apeliacinis teismas nusprendė, kad Allardo Piersono muziejus „Krymo lobius“ turi perduoti Ukrainos valstybei“, – paskelbė pirmininkaujanti teisėja Pauline Hofmeijer-Rutten.
Keturi Krymo muziejai prieš septynerius metus drauge ėmėsi teisinių priemonių, kad priverstų Allardo Piersono muziejų sugrąžinti pusiasaliui šią istorinę archeologijos radinių kolekciją, vadinamą „Skitų auksu“.
Nyderlandų žemesnės instancijos teismas 2016 metais nusprendė, kad šie lobiai yra Ukrainos kultūrinio paveldo dalis ir turi būti sugrąžinti Kijevui, nes Krymas nelaikomas suverenia valstybe.
Krymo muziejai sprendimą apskundė ir tvirtino, kad kolekcija priklauso Krymui.
2019 metais Nyderlandų apeliacinis teismas paskelbė, kad jam reikia daugiau laiko sprendimui šiuo klausimu priimti.
„Nepriklausoma valstybė“
Tačiau antradienį žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti.
„Nors šie muziejiniai eksponatai yra iš Krymo ir šiuo požiūriu gali būti laikomi Krymo paveldo dalimi, jie yra Ukrainos valstybės paveldo dalis, nes ji (Ukraina) nuo 1991 metų egzistuoja kaip nepriklausoma valstybė“, – sakė P. Hofmeijer-Rutten.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši „ilgai laukta pergalė“ yra „teisingas sprendimas“.
„Mes visada atgauname tai, kas mūsų. Po „Skitų aukso“ susigrąžinsime Krymą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šią kolekciją pavadino „nacionalinio kodo dalimi“.
„Visos Rusijos klastotės, manipuliacijos, visi bandymai suklaidinti teismą žlugo“, – sakoma jo pareiškime.
„Esu įsitikinęs, jog taip, kaip šiandien susigrąžinome Skitų auksą, susigrąžinsime savo žmones ir laikinai okupuotas savo teritorijas“, – pridūrė D. Kuleba, paminėdamas Krymą ir separatistų kontroliuojamas teritorijas.
Tuo metu rusų Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Grigorijus Karasinas sakė, kad „visa tai atrodo kaip politizuotas nesąžiningas sprendimas“. Pasak jo, Rusija sieks Skitų auksą susigrąžinti.
Minimi lobiai iki šiol buvo „saugiai saugomi“ Amsterdamo universiteto Allardo Piersono archeologijos muziejuje.
Turtinga kolekcija atspindi laikotarpį nuo II a. pr. m. e. iki vėlyvųjų viduramžių, kai Krymas buvo senovinių prekybos kelių per skitų dominuojamas žemes kryžkelė.
Ji Allardo Piersono muziejui buvo paskolinta likus mažiau nei mėnesiui iki Krymo aneksijos 2014 metų kovą ir eksponuota parodoje „Krymas: auksas ir paslaptys iš Juodosios jūros“.
„Svarbiausios teisės“
Kijevas sako, kad Rusija neteisėtai aneksavo Krymą praėjus mėnesiui po Maskvos remto Ukrainos prezidento nušalinimo per proeuropietišką sukilimą, ir kaltina Maskvą remiant prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.
Ir Ukrainos, ir Krymo muziejams pareiškus pretenzijas į kolekciją ir pradėjus siekti jos sugrąžinimo, Allardo Piersono muziejus „atsidūrė tarp kūjo ir priekalo“, todėl neatidavė kolekcijos, anksčiau nurodė teismas.
Amsterdamo rajono teismo 2016 metų sprendimą Kijevas tuo metu vadino platesnio masto pergale, o tuometinis prezidentas Petro Porošenka sakė, kad „Ukrainai priklauso ne tik skitų auksas, Ukrainai priklauso ir Krymas“.
Tačiau Maskva tuo metu piktinosi teismo sprendimu.
„Deja, šis sprendimas yra kultūros institucijų teisių pažeidimo ir muziejinių kolekcijų suardymo pavyzdys“, – pareiškė rusų Kultūros ministerija.
Krymo muziejai turėjo „stiprių teisinių argumentų“ savo pozicijai teisme paremti, birželio mėnesį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas.
Reikalas užsitęsė, Amsterdamo apeliaciniam teismui 2019 metais nurodžius, kad jam reikia „daugiau informacijos“ iš abiejų šalių.
Jo nuomone, bylai netaikytini nei Nyderlandų, nei Europos Sąjungos, nei UNESCO pasaulio paveldo įstatymai, todėl „reikia nuspręsti, kas turi didžiausias teises“.
Antradienį apeliacinis teismas nusprendė, kad „šių muziejinių eksponatų išsaugojimo Ukrainos valstybės labui reikšmė yra labai didelė“. Taip rašo BNS.
Atiduos, kai norės
Tikrovė panašiais atvejais yra žiauri. Pavyzdys – Lietuvos metrika. Tai XIV a. pabaigos ir XVIII a. pabaigos laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dokumentų archyvas, susidaręs LDK kanceliarijos veiklos pasekoje.
Pagrindinė dalis išlikusių Lietuvos Metrikos knygų šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybės senųjų aktų archyve (РГАДА). 1920 m. Lietuvos Respublikos ir Sovietų Rusijos taikos sutartyje buvo numatyta Lietuvos Metriką grąžinti Lietuvai, tačiau vėliau sovietai savo pažado nevykdė. Nei Kauno, nei Vilniaus archyvuose originalo nerasite. Dabar Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos.
Sutartis didžiosios šalys, net esant tarptautinio teismo nutartims, vykdo savo nuožiūra. Ypač branduolinės valstybės. Tarptautinė teisė, patinka mums ar ne, iki šiol remiasi galia. Juk nėra jokio teismo antstolio, kuris sugebėtų ramiai išieškoti Lietuvos metriką ar Ukrainos Krymo aukso kolekciją iš Rusijos. 1920 metų liepos 12-osios sutarties su Lietuvos Respublika nebuvo galvojama vykdyti. Nei miško, nei dabar Baltarusijai priklausančių teritorijų atiduota nebuvo. Tad Ukrainą galima sveikinti teoriškai laimėjus.
