Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti politinės korupcijos bylą dėl koncerno „MG Baltic“ ir politikų ryšių, nuosprendis bus skelbiamas kovo gale. Šią STT tirtą bylą teismas nagrinėjo beveik ketverius metus – teismui ji buvo perduota 2018 metų balandį, pirmieji posėdžiai įvyko tų metų birželį.
Byloje buvo aštuoni kaltinamieji – penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys, jiems atstovavo 12 advokatų. Per tą laiką teismas surengė arti 300 posėdžių, apklausė per 100 liudytojų. Proceso metu buvo apklausta daugybė esamų ir buvusių politikų: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas, eksliberalas ir buvęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir kiti.
Šioje byloje buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui prašoma skirti septynerius metus kalėjimo. Pastarasis pastebi, kad teisėsauga galimai kriminalizavo partijų vidinius reikalus, neteisėtai įsikišo į jų tarpusavio konkuravimą.
Beje, šiandien kauniečiams.lt turi umikalią galimybę pasidalinti su savo skaitytojais E. Masiulio teisme išsakyta „paskutinio žodžio“ kalba. Ją publikuojame žemiau:
________________________________________________
2022 02 11, E.Masiulis.
2016 05 12 – diena apvertusi viską Lietuvos politikoje ir perbraižiusi Lietuvos politinį žemėlapį ilgam.
- Ką ši diena reiškia mano gyvenime?
Pačiu grubiausiu būdu nublokštas į gyvenimo nežinią. Atjungtas deguonis. Politiko didžiausias turtas yra pasitikėjimas ir reputacija. Nuo pat pirmos akimirkos įjungus propagandinę teisėsaugos mašiną viskas buvo sutrypta. Svarbu nuteikti visuomenę, kad ji nuteistų ir pasmerktų. Sugniuždyti ir sumurkdyti, kad kiekvienas išėjimas į gatvę kainuotų milžiniškas valios pastangas. Su tuo susitvarkiau ir atlaikiau. Taip, patyriau milžinišką savo iki tol turėto žinomumo kainą. Bet kartu buvau labai maloniai nustebintas, kad daug žmonių palaiko ir linki sėkmės. Kad gyvenimas visai kitoks, negu anoniminiuose interneto komentaruose. Visai kitoks, negu jį įsivaizduoja šios bylos architektai ir vykdytojai, vaikščiojantys su tariamomis ir tikromis kaukėmis, kad jų niekas neatpažintų. Ir į pasaulį žiūrintys per kreivus savo ofiso langus.
Taip, tuo metu naiviai tikėjau, kad teisingumas Lietuvoje gali būti greitas. Deja, klydau. Maniakiškai kūrybingai sukonstruoti įtarimai, kurie po to tapo kaltinimais, į ikiteismines ir teismo apklausas įtraukti niekuo dėti žmonės, dirbtinai ant vieno siūlo sukabinta gausybė proceso dalyvių lėmė, kad jau šešti metai to teisingumo ieškom. Kad ir kaip efektyviai, sparčiai ir organizuotai dirbtų teismas, esu įsitikinęs, kad tokio ilgo proceso priežastys užprogramuotos yra kaltinimo autoriaus ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų.
Daug išgyvenau ir išgyvenu dėl buvusių partijos bendražygių, rinkėjų, kurie manimi pasitikėjo, kad patekau į tokią situaciją ir dalį jų žmogiškai nuvyliau. Tiesa, ši istorija davė ir pozityvo, per šį laikotarpį atsisijavo žmonės, kurie buvo pakeleiviai dėl to, kad jiems buvau reikalingas. Skaudu, bet taip teisinga ir reikalinga.
Be jokios abejonės, labiausiai išgyvenau ir išgyvenu dėl savo artimųjų žmonių. Dėl vaikų nerimo ir pergyvenimo. Dėl artimų žmonių, kurie yra šalia manęs dabar ir labai palaiko. Visada būsiu jiems dėkingas. Išgyvenu ir dėl to, kad per šią sufabrikuotą bylą kai kurie žmonės po šiai dienai neatgauna jiems teisėtai priklausančių materialinių resursų.
- Mano veiksmų paaiškinimas 2016 05 13. Kodėl nedvejodamas atsistatydinau iš LRLS Pirmininkų ir LR Seimo narių, jeigu nesijaučiau kaltas?
Niekada nesislapsčiau kitiems už nugaros. Atsitatydinau ne dėl to, kad jaučiausi kaltas. O todėl, kad ant manęs krito labai sunkių įtarimų šešėlis. Nenorėjau partijos, kuriai atidaviau labai daug jėgų ir laiko, paversti situacijos įkaite. Lygiai taip pat, gerbdamas parlamentą, kaip instituciją, nenorėjau dangstytis seimo nario mandatu ir įvelti į ilgai trunkančias imuniteto panaikinimo procedūras.
Tiesiog, turiu tokį politinio elgesio standartą. Ir net minčių nekilo, elgtis, kažkaip kitaip.
- Nekyla abejonių – absoliučiai politinė byla, turinti dar ir savo užsakovus.
Pašalinti E. Masiulį ir sumenkinti Liberalų sąjūdį naudinga politiniams konkurentams. Konservatorių faktorius. Apsiskaičiavo, nes į naudą išėjo Valstiečiams – Žaliesiems. Sužlugdyti tariamus „oligarchus“ , kurie vieninteliai liko – LR Prezidentės D. Grybauskaitės misija. Nes kiti, jau buvo sužlugdyti ir ordinai išdalinti.
Tuo metu plačiai paplitusi ir įsigalėjusi „slaptų pažymų“ sistema. Todėl ir sekė su formaliu pratęsimu, kas 3 mėnesiai. Todėl ir nepradėjo tyrimo dėl baigtinio epizodo, kuris šiuo metu yra atsidūręs kaltinimuose man. Nes reikėjo pažymų apie tuos, kurie galimai pretenduos į aukštas valstybines pareigas po 2016 m. Seimo rinkimų. Kas čia neaišku? Ir ši byla gimusi iš pažymų pasaulio, kuriame netrumpą laiką gyveno mūsų valstybės pirmieji asmenys.
Čia būtinai reikia prisiminti tuometinio Premjero A. Butkevičiaus telefoninį skambutį man, 2016 04 09 vakarop, gerą mėnesį prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Premjeras, man priekaištaudamas dėl politinės kritikos, nurodė, kad kalbėjo su LR Prezidente ir iš jos išgirdo, kad visos mano tuometinės sutuoktinės kažkokios tai tariamos sąskaitos užsienio bankuose bus išaiškintos. Ir kad aš turėsiu labai daug problemų dėl kažkokių neva įtartinų savo ryšių. Aišku, kad bylos sudarytojai šio poklabio neįtraukė į bylą, nors ir buvo oficialiai prašomi tai padaryti.
Tuo metu, tokį keistą Premjero skambutį opozicinės partijos lyderiui praleidau pro ausis. Tačiau, žiūrint iš šios dienos perspektyvų, tai buvo akivaizdus signalas ir įrodymas, kad apie mane yra renkama kažkokia informacija, kuri yra prieinama valstybės vadovams.
Nuo pat 2016 05 12 , kada tik prasidėjo kratos pas mane bute, iškart susidūriau su milžiniškomis pastangomis iš STT pusės kuo greičiau suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę mano atžvilgiu. Štai jums pavyzdys.
Dar tik pradėjus atlikinėti kratą mano bute, jau apie 11 val.(nors buvo vykdoma beveik iki 16 val.), pagrindiniuose žinių portaluose pasirodė STT išplatintas pranešimas spaudai. Ten buvo jau nurodoma, kaip faktas, kad kratos atliktos E. Masiulio darbo vietoje, partijos būstinėje, namuose ir automobilyje. Labai skubėta. Perskaitęs pranešimą portaluose, dar pajuokavau pareigūnams esantiems bute, kad neužmirštų padaryti kratos mano automobilyje, nes laikraščiai jau rašo, kad ją atliko. Tai tik vienas smulkus epizodas, kuris labai vaizdžiai ir įtaigiai atskleidžia pareigūnų darbo metodus ir tendencingumą šioje byloje.
Toliau sekė nesuskaičiuojamas kiekis viešų komentarų apie bylos detales ir net jau baigtį iš įvairių parlamentinių partijų vadovų, Vyriausybės ministrų, LR Prezidentės, teisėsaugos institucijų vadovų. LR Prezidentė ne kartą viešai vertino bylos atskirus epizodus. Viršūnė buvo pasiekta atliekant parlamentinį tyrimą dėl MG Baltic ryšių su politikais ir tiesiogiai paliečiant šios bylos detales. Vėliau, LR Seimas, kaip institucija, net balsavimu tvirtino komisijos pateiktas išvadas. Didelį vaidmenį čia suvaidino ir VSD.
Tai yra faktai, kurie akivaizdžiai įrodo, kokia įspūdinga apimtimi įvairaus rango politikai ir teisėsaugos pareigūnai kišosi į šią bylą, ją stengėsi įtakoti iš anksto viešai pareikšdami nuomonę apie bylos eigą ar baigtį. Taip pat formuodami dalies visuomenės nuomonę šios bylos atžvilgiu.
Net sunku suvokti, kad tai gali vykti ES valstybėje, kuri turi modernią konstituciją ir yra visomis tarptautinėmis sutartimis įsipareigojusi taikyti įstatymų viršenybės principą ir griežtai atsiriboja nuo politinio persekiojimo.
Visa tai kelia daug minčių ir tiesia kelią į EŽTT. Tikrai taip nepaliksiu. Sugriautas mano gyvenimas, paliesti daugelio žmonių likimai. Už tai privalės būti atsakyta.
- Apie šią bylą bus galima rašyti vadovėlius kriminalistikos bei teisės studentams, apie tai, kaip neturi elgtis teisėsaugos pareigūnai teisinėje ir demokratinėje valstybėje.
Politikoje buvau daugiau, kaip 20 metų. Mačiau ir šilto, ir šalto. Patyriau išdavysčių, intrigų, konfliktų, negarbingo elgesio, nesąžiningumo, melo. Ir buvau įsitikinęs, kad nėra labiau purvinesnės srities. Klydau.
Šioje byloje, susidūrus su kai kurių teisėsaugos pareigūnų manipuliacijomis, intrigomis, darbo metodais, galiu teigti, kad nėra ką lyginti. Politika tik gražus sodas ir kvepiančios gėlės.
Ilgai ieškojau atsakymo, kodėl taip yra, kad vietoj to, kad sąžiningai, objektyviai ir garbingai ištirti bylą ir ją perduoti teismo nagrinėjimui yra leidžiamasi į gudrias manipuliacijas su bylos duomenimis, kaltintojui naudingus netikslumus, labai tendencingą ir selektyvų surinktos informacijos pateikimą teismui, galbūt net klastotes ir galimus įstatymų pažeidimus. Kodėl? Todėl, kad labai dažnai patys pareigūnai tampa savo sukeltų rezonansinių bylų įkaitais. Pats sukeli ažiotažą visuomenėje, po to nebegali sau objektyviai pripažinti, kad ne viskas taip, kaip atrodė pradžioje. Turi pataikauti viešai opinijai dėl profesinio prestižo. Turi daryti savo profesinę karjerą. Pagaliau tiesiog sportinis azartas laimėti. Visi atsakymai tinka. Ir visi atsakymai veda į tai ką patyriau šioje byloje.
Apklausus visus liudininkus, o ypač pareigūną J. Skuder šiame procese, dabar jau aišku, kad ne visa medžiaga surinkta ikiteisminio tyrimo metu ir aktuali bylai, buvo perduota Gerbiamam teismui. Konkretūs pavyzdžiai.
LR Prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimas su manimi elektroniniais laiškais, kur buvo minimi net šiuo metu teisiami juridiniai asmenys. Ai čia nereikšminga. Vieno pareigūno sprendimas. Ar tikrai tai normalu ir objektyvu? Ar teisėta?
LR Prezidentės D. Grybauskaitės prašymo aptarimas su R.K. ir R.R. 2015 12 01 restorane Stebuklai. Dingsta iš įrašyto pokalbio, kuris yra pateiktas į bylą. Vieno pareigūno sprendimas. Čia yra normalu? Nieko tokio?
Toliau dar gražiau. Į bylą įtraukti keletas mano ir T. P. nereikšmingų telefoninių pokalbių apie vaikus, žaislus, vaistus. Selektyviai parenkami tokie pokalbiai, kurie demonstratyviai iliustruotų ir klaidintų gerbiamą teismą, kad mes su T. P. vaikų auklėjimu užsiėmėme, o jokių bendrų veiksmų dėl NT investicijų nedarėme ir apie tai nekalbėjome. Apgailėtina. Per visą mano kontrolės ir sekimo laikotarpį buvo kur kas daugiau telefoninių pokalbių su T.P. Buvo ir susitikimai, važiavimai į bankus, NT apžiūros, visa tai byloje nėra pateikta. Kas tai yra? Nusikalstamas manipuliavimas faktais ir elementarus teismo apgaudinėjimas.
Dar daugiau. Kodėl į bylą nėra pateikti I.M. ir M.P. bei jų mamos I.Š. elektroniniai susirašinėjimai apie NT investicijas, įvairūs skaičiavimai, vertinimų užsakymai. Juk I.M. kompiuteriniai laikmenys per kratą buvo paimti ir lengvai galima buvo tai padaryti. Kodėl šioje byloje, ginantis nuo prokuroro išgalvotų kaltinimų, turi įrodinėti, kad stalas turi keturias kojas, kai jis iš tiesų turi keturias kojas?
Kai kurie KŽ metu užfiksuoti ir iššifruoti bei pateikti į bylą pokalbiai irgi yra apdairiai įžūliai sudėlioti KA taip, kaip reikia prokurorui, bet ne taip, kaip yra pagal faktą. Keletas iliustruojančių pavyzdžių:
– 2015 10 21 restorane Stebuklai užfiksuotame pokalbyje tarp E.M. ir R. K. yra frazė, kur E.M. sako R.K.: „Ne, ne, ne. Nes pas mus taisyklė nei vienas meras neima.“ Absoliuti manipuliacija, nes originaliame pokalbyje yra ištartas žodis „neina“, o ne „neima“. Nes pokalbio kontekstas yra apie pasirengimą Seimo rinkimams ir kas dalyvaus rinkimuose, kas ne. Kas galvoje pas prokurorą, tą ir girdi. Bet prie ko čia mes?
– 2015 09 23 restorane Stebuklai vykusiame pokalbyje tarp E.M. ir R.K. yra man priskirta frazė: „tų lėšų bus bandoma sutelkti iš privačių rėmėjų“, po dalies praleisto teksto, vėl įdedama man priskirta frazė“ eisime kalbėtis ir su jumis“. Čia Prokuroras sąmoningai nutraukia sakinį, nepridėdamas mano ištartų žodžių „ir su kitais portalais“. Prokuroras KA bando klaidinti, apgauti, nepateikdamas viso sakinio. Kurio paskutinė dalis aiškiai patvirtina, kad su R.K. kalbu, kaip su žiniasklaidos atstovu ir išreiškiu ketinimus partijos rinkiminę kampaniją vykdyti ir per jo vadovaujamas žiniasklaidos priemones. O Prokuroro apdairiai sukompiliuota manipuliacija atveda prie to, lyg aš turiu intenciją prašyti piniginių lėšų iš R.K. Kaip paaiškinti tokį manipuliacinį prokuroro elgesį? Naudingi, bet nekalti suklydimai? Nemanau. Čia tik keletas ryškesnių epizodų. Plačioje bylos medžiagoje jų yra apstu.
Tendencingumo, selektyvumo ir nenaudingų tyrėjams faktų nepateikimo į bylą šiame procese yra kur kas daugiau.
2016 05 10 prieš susitikimą su R.K. jau buvau sekamas, kaip Džeimso Bondo filmuose. Sekdami iš visų pusių įvairiomis priemonėmis, sekliai tikrai turėjo matyti, kad aš ilgokai sėdėjau savo automobilyje prieš 16 val. susitikimą su R.K. ir rašiau paskolos susitarimo su R.K. du egzempliorius. Niekaip nepateisinama, kodėl šios fiksuotos medžiagos nėra pridėta į bylą?
Tą pačią 2016 05 10, jau po susitikimo su R.K., sekliai slapčia patenka į mano automobilį du kartus, savo filmavimo kamera užfiksuoja paskolos susitarimą su R. K. Ir nieko? Pareigūnai, vėliau apklausiami teismo posėdžiuose tik gūžčioja pečiais ir vaikiškai teisinasi, kad nepastebėjo paskolos susitarimo, kurį patys nufilmavo.
Gerbiamas teisme, dar daugiau, 2016 05 12 atlikę kratą mano gyvenamame bute, pareigūnai per teismo posėdžių apklausas aklai teigia, kad apžiūrėjo visus dokumentus, esančius mano juodoje rankinėje, kai čia teisme, peržiūrėdami kratos filmuotą video epizodą, įsitikinome, kad taip nebuvo. Ir nieko?
Prokuroras ne vieną kartą pabrėžtinai proceso metu teigė, kad aš pats nepateikiau dokumentų susijusių su kratos metu ieškomomis piniginėmis lėšomis. Sako, nepateikiau. Bet, kai pareigūnų paklausiau, kuom esu įtariamas. Atsakymas buvo – niekuo, nes jus saugo seimo nario imunitetas. Gerbiamas teisme, tai kaip aš turiu žinoti, kokius dokumentus pateikti pareigūnams, kai neturiu nei mažiausio supratimo, kuom esu įtariamas?
Akivaizdu, kad pareigūnų tikslas buvo kuo greičiau surasti jų pačių pažymėtus pinigus ir jokiu būdu nerasti paskolos susitarimo su R. K. Per visą procesą ši esminė bylos aplinkybė iš tyrėjų ir prokuroro pusės yra nereikšminga ir ignoruojama. Visai nesinori sužinoti tos „sermėginės tiesos“, kaip prokuroras J. Laucius mėgdavo per apklausas nuolat kartoti šį vaizdingą išsireiškimą. „Sermėginė tiesa“ visiškai griauna tokio didelio užsukto malūno girnas, tai ją reikia ignoruoti ir įvairiais būdais slėpti.
Bet jeigu taip nereikšminga ir nesvarbu tas paskolos suistarimas, tai kodėl prokuroras, vos tik gavęs per apklausą iš manęs paskolos susitarimą, labai skubiai išsiunčia jį teisminei ekspertizei į Klaipėdą? Ir, visiškai to nenorėdamas, gauna ekspertų patvirtinimą, kad tikėtina, kad seklių nufilmuotas slapto patekimo į mano automobilį metu ir per apklausą prokurorui pateiktas paskolos susitarimas yra vienas ir tas pats.
Jeigu prokurorui, taip nesvarbu tas paskolos susitarimas, tai kodėl, kaip paaiškėjo proceso metu, jis prašo GP inicijuoti viešojo intereso gynimą ir anuliuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl paskolos grąžinimo R.K.? Ir visiškai to nenorėdamas, gauna GP, kaip institucijos, atsisakymą tenkinti tokį prašymą. Ir nieko?
Prokuroras, ignoruodamas Gerbiamą teismą ir kitus proceso dalyvius, net nemato reikalo proceso pabaigoje atsikirsti ir paaiškinti savo elgesio motyvus, sprendimus, po baigiamosiose kalbose išsakytų galybės argumentų, motyvų ir faktų ne jo naudai. Tas tylėjimas tampa labai iškalbingu, parodantys prokuroro požiūrį į visą procesą.
Ką gi, turbūt čia tokia taktika. O Gal pasiteisins? Sukurpiau bylą kreivai šleivai, numečiau teismui nagrinėti, dar maksimalias bausmes pasiūliau, kad visuomenei įspūdis būtų. O Jūs čia kniskitės. Prokuroras geras. Siekia teisingumo ir kovoja su visokio plauko valstybės priešais, o tie, kas siekia objektyviai išsiaiškinti tiesą yra pavojus prokuroriškam „teisingumui“. Labai noriu tikėti, kad tokie viešųjų ryšių triukai neužgoš pamatinio teisinės valstybės principo – pastangų nustatyti tiesą ir priimti objektyvų sprendimą.
Tai va, tokioje iškreiptų veidrodžių karalystėje gyvenu jau šešti metai. O kur dar tendencingi pareigūnų išpuoliai ir pertekliniai veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu.
Turiu mintyje tyrėjo pareigūno J.Skuder veiksmus jau gerokai įsibėgėjus tyrimui, pateikti užklausas visiems UAB Versanus ( kurios akcininkas aš esu) klientams ir net vieną iš jų pakviesti į STT apklausą. Taip siekiant ne tyrimui atskleisti reikšmingų faktų, nes jie niekaip su šia byla nesusiję, bet tiesiog juos išgąsdinti ir atsisakyti dirbti su UAB Versanus. Ko pasėkoje dalis įmonių taip ir pasielgė, o UAB Versanus dėl nutrauktų sutarčių patyrė reikšmingų nuostolių. Kažkur girdėti metodai? Paplitę į rytus nuo mūsų. O ir daliai visuomenės pažįstami iš sovietinių laikų.
Negaliu neužsiminti ir apie prokuroro perteklinius ir abejotinus teisės požiūriu veiksmus jau šio teismo proceso eigoje. Kada prokuroras visai Lietuvai atvirame posėdyje ėmė viešinti mano asmeninės sąskaitos išlaidas, kurios niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla. Akivaizdu, kad tai ir vėl buvo daroma siekiant viešųjų ryšių, o ne kažkokių reikšmingų bylai teisinių motyvų vedant.
- Dėl TS LKD atstovų vaidmens šioje byloje
Konservatoriai M.A. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti, kaip liudytojai šioje byloje. Vėliau jie apklausti, kaip liudytojai teismo posėdžiuose. Beje, byloje apklausta ir daugiau šiai partijai priklausančių žmonių. ( G.L., I.D. ir t.t.). Iš esančių byloje duomenų, tyrėjų užduotų klausimų ikiteisminio tyrimo metu M.A. ir L.K., akivaizdžiai matyti, kad pritaikius prokuroro standartus, medžiagos juos paversti įtariamaisiais, o vėliau ir kaltinamaisiais, daugiau negu reikia, kur kas daugiau, negu G. Steponavičiaus ar Š. Gustainio atvejais. Tačiau jie šioje byloje yra „išvalomi“, kaip neverti dėmėsio ir lieka įprastais liūdytojais. Gerbiamas teisme, tai kaip vertinti tokį politinį segmentavimą? Ar tai ne suponuoja prokuroro politinių simpatijų pasireiškimo ir ypatingo ryšio su šia politine jėga? Gal taip reikia? Nes galimi užsakovai, galimai nebaudžiami? Tai va, kas yra politinė byla iš tikrųjų.
- Paskutinio žodžio teisiniai akcentai
Dėl procesinio delsimo pradėti ikiteisminį tyrimą
Man inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip nurodyta kaltinamajame akte, galimai padarytos:
– Pirmas epizodas – 2015-09-23 nuo 13.05 val. iki 13.35 val.; 2015-10-21, nuo 09.00 val. iki 09.50 val.; 2015-10-25. 19.00 val.
– Antras epizodas – 2015-11-03, nuo 09.30 val. iki 10.00 val., 2015-11-04 nuo 16.30 val. iki 19.00 val.
– Trečias epizodas – 2015-09-23, nuo 13.05 val. iki 2016-05-10, nuo 16,05 val. iki16.16 val.
– Ketvirtas epizodas (neteisėtas praturtėjimas) – iki 2016-05-12, 14.47 val.
Kaip matyti iš kaltinimo konstrukcijos pirmasis epizodas pasibaigė – 2015-10-25, 19.00 val. Antrasis epizodas pradedamas daryti nuo 2015-11-03 ir baigiamas 2015-11-04, 19.00 val.
Taigi, esant akivaizdiems, valstybinio kaltinimo nuomone, pradėtiems ir baigtiems nusikaltimams, kurių buvimą aš ginčiju, ikiteisminis tyrimas pagal pirmą epizodą nepradedamas, o neteisėtai tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai.
Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų perkėlimo į ikiteisminio tyrimo bylą
Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo – LR STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl VMI, kuriame buvo taikomos techninės priemonės specialia tvarka R.Kurlianskio atžvilgiu nuo 2015-09-01 ir dėl Valstybės saugumo departamento atlikto žvalgybos tyrimo, kuriame taip pat buvo taikomi slapti veiksmai Raimondo Kurlianskio atžvilgiu, – aukštesniojo prokuroro sprendimo dėl šių duomenų, tai yra kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų panaudojimo šiame baudžiamajame procese nėra. O tai, sutinkamai su LR BPK reikalavimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jau esminis LR BPK pažeidimas, nes esant aukštesniojo prokuroro vykdomai revizavimo veiklai, tokie duomenys, kurie pateikti į šią bylą, tikrai nebūtų pateikti dėl jų teisėtumo požymio pažeidimų.
Dėl patekimo į mano automobilį
Pareigūnai iš pradžių atliko slaptą neteisėtą patekimą į mano automobilį, o tik vėliau kreipėsi dėl konkrečios sankcijos gavimo, nes laiko atžvilgiu, atsižvelgus į teikimo turinį, jame fiksuotas faktines aplinkybes, tokia informacija, kuri buvo užfiksuota Šiaulių apygardos teismui pateiktuose dokumentuose, galėjo būti gauta tik betarpiškai patekus į automobilį ir labai tiksliai nurodžius šiuos duomenis dokumentuose.
Dėl kartinių pateikimų į mano automobilį
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-10 STT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai buvo kelis kartus patekę į mano automobilį Honda CR-V, valst. Nr. GOV 841, ir šių slaptų veiksmų metu užfiksavo tam tikras faktines aplinkybes, o būtent:
– 2016-05-10, nuo 18.00 val. iki 18.04 val. pateko į automobilį ir jo salone, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės esančiame juodos spalvos odiniame lagamine rado 16 000 Eur.
– 2016-05-10, nuo 18.53 val. iki 19.08 val. pateko į automobilį ir jo bagažinėje rado 90 000 Eur ir kaltinime nurodytą butelį degtinės.
Minėti veiksmai buvo atlikti pagal Šiaulių apygardos teismo 2016-05-10 nutartį Nr. ĮS4-137RN. Teismo nutartyje nekalbama apie kartotinius patekimus į automobilį. Iš teksto turinio, gramatinio aiškinimo, kalbama tik apie vienkartinį veiksmą – slaptą patekimą į automobilį, o ne kartotinius patekimus į transporto priemonę. Taigi, pareigūnai, pirmą kartą patekę į mano automobilį ir 2016-05-10, nuo 18.00 val. iki 18.04 val. aptikę jame 16 000 Eur, antrą kartą, praėjus tam tikram laiko tarpui, negalėjo dar kartą patekti į automobilį ir atlikti kriminalinės žvalgybos protokole nurodytus veiksmus, kurių metu automobilio bagažinėje buvo rasta 90 000 Eur ir degtinės butelis.
Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų apimties
Kriminalinę žvalgybą taikę STT pareigūnai neteisėtai klausęsi mano ir kitų kaltinamųjų pokalbių, kontroliavo susirašinėjimą SMS žinutėmis ir neteisėtai fiksavo asmenų pokalbių turinį jų susitikimų kavinėse ar restoranuose metu.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo nutartimi sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, netoleruojamas konkrečių veiksmų, priemonių, atliekamų prieš asmenį, apimties nenurodymas jos rezoliucinėje dalyje. Todėl visi kriminalinės žvalgybos veiksmai, atlikti tokių nutarčių pagrindu, pripažintini neteisėtais, o jų metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais.
Susipažinus su pirmomis trimis Šiaulių apygardos teismo nutartimis, matyti, kad jose kriminalinės žvalgybos pareigūnams leidžiama atlikti gan siaurus veiksmus, iš esmės tik sekimą, kurio metu naudojamos techninės priemonės specialia tvarka.
Todėl gauti duomenys (telefoninių pokalbių, SMS įrašai, susitikimų vietose slaptai fiksuoti pokalbiai) gauti iki 2016-04-04 negali būti pripažinti įrodymais, kadangi jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl kriminalinės žvalgybos metu taikytų, tačiau nepateiktų, slaptų veiksmų protokolų
Kaip matyti iš LR STT Vilniaus apygardos valdybos ir LR GP prokurorų paruoštų ir Šiaulių apygardos teismui pateiktų dokumentų, mano, Raimondo Kurlianskio, ir Vytauto Gapšio atžvilgiu, be byloje nagrinėjamų techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, taip pat buvo taikomas slaptas veiksmas – slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones).
Minėtas slaptas veiksmas mano, Raimondo Kurlianskio ir Vytauto Gapšio atžvilgiu buvo sankcionuotas ir taikomas nuo 2015-10-20 Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo momento iki, manytina, ikiteisminio tyrimo pradžios momento.
Tačiau baudžiamojoje byloje nėra pateikta nei vieno kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo dėl šių slaptų veiksmų atlikimo, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo patekta į mano ir kitų ginamųjų patalpas, transporto priemones, kokie dokumentai buvo paimti, bylos nagrinėjimo metu net nebuvo aiškintasi dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, ar kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnai netaikė mano ir kitų ginamųjų atžvilgiu provokavimo veiksmų.
Dėl neteisėto sekimo 2016-05-11
Prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaiga, norėdama įrodyti ir pagrįsti mano nenutrūkstamą buvimą faktinėje gyvenamojoje vietoje, slapta sekė mane iki 2016-05-11, 22.45 val. Pažymėtina, kad jau 2016-05-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl slapto sekimo, tačiau pareigūnai nenutraukė mano atžvilgiu sekimo, vykdomo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu ir toliau sekė mane pagal Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Boleslavo Kalainio 2016-04-20 nutartį Nr. ĮS4-113RN.
Dėl kaltinamojo akto turinio, formos neatitikimų privalomiems reikalavimams, kaltinamojo akto surašymo terminų pažeidimų
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad byloje esantis kaltinamasis aktas nebuvo rengtas IBPS (integruotos baudžiamojo proceso sistemos) priemonėmis, kadangi jis nepasirašytas sisteminiu parašu (nėra kaltinamojo akto metaduomenų). Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo akto turinys ir forma neatitinka LR Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-288 nustatytų reikalavimų, keliamų kaltinamajam aktui, kurie (reikalavimai) yra išlaikomi, jei kaltinamasis aktas pildomas IBPS (integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje).
Kadangi baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas surašytas ir pasirašytas ne IBPS (integruotos baudžiamojo proceso sistemos) priemonėmis, man kilo pagrįstu abejonių, kad toks dokumentas aplamai buvo įkeltas į IBPS (integruotą baudžiamojo proceso sistemą), o jei ir buvo įkeltas – tai koks gi jo turinys, kadangi kaltinamuoju aktu laikytinas ne byloje esantis dokumentas, o integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje elektroninės bylos kortelėje esantis kaltinamasis aktas, kuris ir yra originalus dokumentas, pagal kurį ir turėjo būti teisiami kaltinamieji.
Siekiant patikrinti minėtus duomenis, raštu buvo kreiptasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie LR VRM, tikslu gauti informaciją ar prokuroro surašytas ir byloje esantis kaltinamasis aktas atsispindi IBPS (integruotos baudžiamojo proceso sistemos) bylos Nr. 02-7-00010-16 elektroninės kortelės veiksme „Ikiteisminio tyrimo pabaigimas kaltinamojo akto surašymu“ ir jo poveiksmyje „Kaltinamasis aktas“.
Gynyba disponuoja rašytine medžiaga, kad kaltinamasis aktas šioje byloje IBPS (integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje) buvo įkeltas tik 2018-04-19. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis aktas buvo prokuroro patvirtintas, įkeltas į sistemą ir pasirašytas sisteminiu parašu 2018-04-19, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas kaltinamasis aktas surašytas dviem dienomis anksčiau – 2018-04-17. Taigi, esant skirtingoms kaltinamojo akto surašymo datoms, kyla akivaizdžių klausimų, pagal kokį gi kaltinamąjį aktą teismas turėtų nagrinėti šią bylą – ar pagal 2018-04-17 kaltinamąjį aktą, kuris kartu su bylos medžiaga buvo pateiktas teismui, tačiau kurio nei forma, nei turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų ir svarbiausia jo surašymo teisėtumo, ar vis dėl to pagal 2018-04-19 IBPS (integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje) įkeltą kaltinamąjį aktą, kuris ir galėtų būti tikruoju kaltinamuoju aktu, nes jo pėdsakas objektyviai atsispindi informacinėje sistemoje.
Dėl galimai suklastotų ikiteisminio tyrimo sujungimo faktų
Kadangi baudžiamojoje byloje esantys dokumentai (2017-09-20 nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų sujungimų) surašyti ir pasirašyti ne IBPS (integruotos baudžiamojo proceso sistemos) priemonėmis; šie dokumentai nebuvo įkelti į IBPS (integruotąją baudžiamojo proceso sistemą), tinkamai užpildant ikiteisminio tyrimo sujungimo veiksmą ir jo poveiksmį; todėl darytina išvada, kad tokie veiksmai (ikiteisminių tyrimų sujungimai), kaip to reikalauja teisės aktai, IBPS sistemoje aplamai nebuvo atlikti (sujungimas negalimas, jei viena iš bylos (tyrimo) neturi numerio), nebuvo sugeneruotos ir užpildytos 40 statistinės kortelės formos ir išsiųstos NVŽR (Nusikalstamų veiklų žinybinis registras) ir IRD prie LR VRM. Todėl prokuroro nutarimai sujungti ikiteisminius tyrimus surašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir laikytini neteisėtais, niekiniais, galimai klastotais dokumentais. Pažymėtina, kad šiuos duomenis gynyba gali patvirtinti turimais atsakymais iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM, kad tokie sujungimai, kurie nurodyti byloje, iš tikrųjų neegzistavo ir tai yra galima klastotė.
Dėl 189(1) str. numatytos veikos, tai yra neteisėto praturtėjimo
„Ne Rokfelerių šeima, bet vis tiek privalau Jums pateikti įtarimą dėl neteisėto praturtėjimo“ – tai išgirdau iš prokuroro, atvykus į vieną iš pirmųjų apklausų. Aišku, prokuroras nesiteikė paaiškinti, kas jį „privalino“ tokį įtarimą, o vėliau ir kaltinimą pateikti man.
Patikrinusi bylos medžiagą pagal įstatymo reglamentaciją ir teismų praktikoje nustatytas taisykles, akivaizdu, kad iš esmės nebuvo laikytasi teismo kriterijų, prokurorui pripažįstant rastą turtą kaip neteisėtai įgytą ir laikytą.
Specialisto išvadose buvo vertinamas tik 2010–2015 metų mano šeimos ūkinės finansinės veiklos laikotarpis, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad turto kilmės nustatymui turi įtakos jo savininko galimybės sukaupti turimą turtą per visą jo darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį, todėl yra būtina įvertinti visus pajamų šaltinius (darbovietes, turimą turtą, gautas paskolas ir kt.) nuo darbinės veiklos pradžios.
Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas ir aiškus neproporcingumas asmens (ir jo šeimos, namų ūkio) pajamoms ir visiškas kaltininko negalėjimas to paaiškinti ikiteisminio tyrimo metu ir teismui, vadinamasis nusikalstamas gyvenimo būdas. Bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad aš gaudavau pastovias pajamas – ėjau Seimo nario pareigas, mano žmona taip pat dirbo ir turėjo nuolatines pajamas; mano šeima disponavo nekilnojamuoju turtu, turėjo automobilį, kartu su giminaičiais investavo ir toliau planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Aš nebuvau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už finansinius, ekonominius nusikaltimus, iš kurių galėjau gauti kokios nors naudos. Pareigūnai nenustatė, kad mano vardu užsienyje yra registruotas koks nors nekilnojamasis turtas, prabangūs automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų, kad aš ar mano šeimos nariai turi kokias nors sąskaitas užsienio bankuose, perveda dideles, įtartinas sumas užsienio piliečiams ar gauna iš jų tokias sumas. Taigi, nėra jokių duomenų, kad aš disponavau kokiu nors turtu užsienyje ar turtu, kurio šaltiniai būtų nenustatyti ir kuris, sutinkamai su LAT praktika leistų konstatuoti mano nusikalstamą gyvenimo būdą. Taigi, valstybinis kaltintojas, atsižvelgdamas į mano gyvenimo būdą ir elgesį, nenustatė ir akivaizdaus ir privalomo gyvenimo ne pagal pajamas požymio.
Pažymėtina, kad viso proceso metu aš neigiau savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo, pagrįsdamas 242 410 Eur, paimtų per kratą mano gyvenamojoje vietoje, teisėtumą.
Apie tai, ar Raimondas Kurlianskis turi galimybę paskolinti pinigų investicijai į nekilnojamąjį turtą, Raimondo Kurlianskio pirmą kartą paklausiau 2015-12-16 vakare, Vilniuje, A.Juozapavičiaus gatvėje esančiame restorane „Meat Steak house”, vykusios vakarienės metu.
Antrą kartą dėl galimos paskolos suteikimo galimybės kreipiausi į Raimondą Kurlianskį 2016 m. kovo mėnesio pradžioje.
Trečią kartą dėl paskolos į Raimondą Kurlianskį kreipiausi 2016-05-04 Vilniuje, „Comfort” viešbutyje, „Time” restorane vykusio susitikimo metu.
Kodėl šie faktai, jų chronologija tokie reikšmingi ir kodėl aš juos akcentuoju? Pirma, jie pagrįsti byloje surinkta rašytine medžiaga, dėl kurios analizės plačiai pasisakė mano gynėjas. Antra, norėčiau atkreipti teismo dėmesį į pareigūnų selektyvumą, renkant įrodymus:
– 2016 metų kovo mėnesio mano ir Raimondo Kurlianskio susitikimą, kurio metu buvo kalbama apie paskolą, pareigūnai fiksavo tik iš dalies – pasirinko tik slaptą sekimą, tuo tarpu pokalbio iš kavinės nepateikė, jo net nefiksavo, nors tokią galimybę turėjo (prieš tai viskas buvo fiksuojama – jei buvo sekimas, tai po jo buvo fiksuojamas pokalbis restorane ar kavinėje).
– 2016-05-04 susitikimą Vilniuje, „Comfort” viešbučio „Time” restorane pareigūnai jei ir fiksavo, tai ne nuo pat pradžių – tyčia ir sąmoningai praleisdami pokalbio detales apie būsimą paskolą, kurie buvo išsakyti susitikimo pradžioje.
– Pareigūnai tyčia ignoravo paskolos sutarties, sudarytos tarp manęs ir Raimondo Kurlianskio, buvimą sandorio sudarymo metu, kurią jie rado patekę į mano automobilį. Tai atsispindi vaizdinėje medžiagoje. Pažymėtina, kad apie šį faktą pareigūnai kažkodėl tai oficialiai nepasisakė ne viename pranešime spaudai.
– Na ir aktualiausias momentas, pareigūnai, disponuodami mano 2016 metų darbo užrašų knygute (kalendoriumi), padarė tik tai vieną, jų nuomone, reikšmingą kopiją – 2016 metų kovo 3 dienos (ketvirtadienio) darbotvarkės su rankraštiniais įrašais, kopiją. Tuo tarpu patingėdami pavartyti užrašų knygutę, sutikrinti kitus įrašus su kaltinime minimais faktais. Užrašų knygutės 2016 metų gegužės 3 d. (antradienis) lape yra rankraštinis įrašas, citata „Priminti dėl NT, kredito, R.K.“ Šis įrašas apibrauktas ir rodykle nukreiptas į kitos dienos, tai yra gegužės 4 dienos įvykius. Šis rankraštinis įrašas parodo, kad 2016-05-04 susitikimo su Raimondu Kurlianskiu metu turėjau jam užsiminti apie investicinius projektus į nekilnojamąjį turtą ir paskolos poreikį šiam tikslui pasiekti. Būtent tą dieną ir kalbėjau su Raimondu Kurlianskiu apie tai, tačiau slapta fiksuoto pokalbio pradžios, pareigūnai tyčia nepateikė, nes tai sugriautų visą jų kaltinimo konstrukciją.
Visas šis selektyvumas ir savo pareigų atlikimo, parodo pareigūnų skubėjimą , norą bet kokiomis priemonėmis sufabrikuoti bylą ir pateikti tai visuomenei.
- Dėl man pateiktų kaltinimų turinio absurdiškumo
Plačiai ir išsamiai išnagrinėtas kaltinimų turinys teisiamuosiuose posėdžiuose ir baigiamosiose kalbose. Todėl nesikartosiu, tik paminėsiu kelis mano galva ypač svarbius akcentus.
Pirmiausiai noriu atkreipti gerbiamo teismo dėmesį į labai svarbų viso proceso aplinkybę. Nepaisant to, kad prokuroras, kartu su KA ir visa bylos medžiaga pateikė ilgą sąrašą bylos liudininkų ( apie 80 ) ir teismas kantriai visus prokuroro pasiūlytus liudytojus išklausė ir apklausė. Nei vienas liudytojas akivaizdžiai nepaliudijo ir nepatvirtino KA prokuroro surašytų kaltinimų. Nors tai buvo prokuroro iniciatyva kviečiami liudytojai, kurie turėjo patvirtinti prokuroro versiją, bet taip neįvyko. Buvo ir tokių, kurie iš gausybės kviestų liudytojų net ir nelabai suprato, kodėl jie yra kviečiami ir kaip susiję su nagrinėjama byla. Tai yra labai svarbus bylos momentas.
Be jokio pasigyrimo, turbūt esu pirmas ir vienintelis žmogus, buvęs politikas, Lietuvoje, o gal ir visoje ES, kuris kaltinams už dalyvavimą TV laidoje ir tai traktuojama, kaip nematerialus kyšis man ir partijai. Kada tave atakuoja ateiviai, nelabai žinai žmogus, kaip su jais elgtis.
Dar daugiau, KA nurodoma, kad laidoje aš menkinau politinius oponentus ir kėliau savo ir partijos populiarumą. Ką čia bepasakysi?
Perskaičius tokį kaltinimą, kyla fundamentalus konstitucinis klausimas : ar aš tokiu būdu, kaip buvęs politikas, opozicinės partijos vadovas, parlamento narys nesu persekiojamas už viešą nuomonės reiškimą. Manau, kad taip. Ir pačiu grubiausiu būdu pažeidžiant LR Konstitucijos man suteiktą žodžio laisvės teisę.
Jeigu toje, vienoje iš daugelio laidų, kuriuose aš dalyvaudavau, būčiau gyręs politinius oponentus ir menkinęs savo bei savo atstovaujamos partijos autoritetą, tai prokuroras būtų neteikęs šio kaltinimo? Ir vėl kažką primena, nuo mūsų į rytus.
Labai dažnai LR Seimo nariai yra kviečiami į įvairias laidas tiek komercinėse TV bei radijuje ir portaluose, tiek LRT. Tuo pačiu kiekvienais metais jie balsuoja už LRT skiriamą biudžetą. Tai pagal tokią logiką, jie visi turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn arba nusišalinti balsuojant už LRT biudžetą. Bet kas tada jį priimtų, jeigu turbūt nerasi Seime politiko, kuris nebūtų dalyvavęs LRT tv, radijo laidose ar pasisakęs LRT.LT naujienų portale. Tokia prokuroro pasiūlyta kaltinimo logika šioje byloje nuveda iki absurdo realiame gyvenime.
Man yra labai apmaudu, kad šioje byloje, ir politinės partijos vidinės konkurencijos aplinkybės yra tapusios BK taikymo objektu. A. Guogos epizodas. Politiniai procesai, kurie vyksta nuolat ir visose partijose, yra kriminalizuojami. Tai yra negrabus kišimasis į partijų vidines batalijas, partijos narių konkuravimą siekiant partijoje įgauti daugiau įtakos ar lyderystės. Taip buvo ir yra visais laikais. Partijos jungiasi, skiriasi, vidiniai partijų flangai konkuruoja, pykstasi. Tą reikia suprasti ir išmanyti. Partijos negyvena uždarame stiklainyje. Jos yra gyvi organizmai, bendraujantys su nepartiniais žmonėmis, rinkėjais, rėmėjais. Kurie ir pataria, ir išreiškia savo lūkesčius.
Manau, kad pagal tokią prokuroro logiką, galima būtų iškelti ne vieną bylą šiuo metu besiskiriančios R.K Valstiečių žaliųjų sąjungos ar S.S. naujos politinės partijos „Vardan Lietuvos“ atstovams.
Esu kaltinamas, kad, kaip partijos pirmininkas norėjau išlaikyti partiją vieningą, stiprią, nesusiskaldžiusią. Kas turi būti natūralus ir logiškas kiekvienos partijos pirmininko interesas. Kaip kitaip? Beje, tą įpareigoja daryti ir partijos įstatai. Ir vėl, prokuroro, klausiu, jeigu aš, kaip partijos pirmininkas nebūčiau prieštaravęs A. Guogos ketinimams skaldyti partiją, kurti atskirą frakciją, ir tokiu būdu būčiau silpninęs savo vadovaujamą partiją, ar toks kaltinimas nebūtų atsiradęs byloje?
Esu įsitikinęs, kad prokuroras bandydamas kriminalizuoti pasirinktos vienos partijos vidinį gyvenimą, grubiai kišosi į politinių partijų veiklą ir pažeidė įstatymus bei prokurorams taikomus depolitiškumo kriterijus.
Už ką R.K man davė tariamą kyšį – 90 000 eurų? Ne avansu, prieš pradedant daryti kažkokias tai tariamas nusikalstamas veikas, bet po KA nurodytų tariamų nusikalstamų veikų jau praėjus beveik 5 mėnesiams?
Čia klausimų daug? Atsakymas tik vienas.
90 000 eurų, net ir šiais infliacijos laikais yra įspūdinga suma. Tai už ką man R. K įspūdingai tariamai atsilygino?
– Už Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymą, dėl kurio net nebuvo galutinių balsavimų Seime ir jis liko nepriimtas?
– Už Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisą, kuri net nebuvo pateikta Seimo posėdyje, o tuo labiau svarstoma ir priimta? Ir kada mano vadovaujama Liberalų Sąjūdžio frakcija, nepaisant, kad 8 straipsnio pataisos nebuvo leista net pateikti parlamento posėdyje, balsavo už visą Vartojimo kreditų įstatymą?
– Už Seimo nutarimą „Kelias Vilnius – Utena“, kuris Seime buvo priimtas, o Liberalų Sąjūdžio frakcija, įskaitant ir mane ( išskyrus vieną balsą ) nepritarė nutarimui ir balsavo susilaikant?
– Už Dr. J. Basanavičiaus paminklo, kurio statybas finansavo privatus mecenatas, vietos parinkimą? Nors paminklas buvo pastatytas ir ne toje vietoje, kur siūlė R.R.? Tai už ką tariamai atsilygino R.K. man?
Jokia sveika logika nepriims nei vieno aukščiau išvardinto atsakymo.
Atsakymas yra paprastas ir aiškus. Už nieką. Aš paprašiau paskolinti pinigų, jis paskolino. Tiesiog taip jau yra gyvenime. Žmonės skolinasi vienas iš kito ir skolas grąžina. Grąžinau ir aš.
Prokuroras konstruodamas kaltinimą daro drąsią išvadą, kad aš žadėjau atlikti R. K. KA nurodytus veiksmus. Visgi taip nėra. Visus pokalbius geriau, blogiau įrašytus išklausius, nei viename pokalbio epizode nėra konkretaus ir tikslaus pažado. Visur atsakymai tipiniai, būdingi mano natūrai. Pažiūrėsiu, pasidomėsiu, palaikysim – tai tipiniai, mano kaip politiko atsakymai, kuriuos aš vartojau visiems ir visada. Ir nesvarbu, kas būtų kokią problemą kėlęs ar rūpestį išsakęs. Kurlianskis, Dargis, Avulis ar Nausėda. Tiesiog taip buvau mandagiai auklėtas ir su bet kuo bendravau, kaip su potencialiu rinkėju, nenukirsdamas vilties, kaip politikas.
- Šios bylos anatomija
Išsamiai išanalizavus šioje byloje KŽ surinktus duomenis, ikiteisminio tyrimo eigą ir aplinkybes, teismo proceso metu gautus naujus duomenis, tuometinį politinį kontekstą ir pažvelgus iš šios dienos perspektyvų, susidaro labai aiškus šios visos bylos anatomijos vaizdas.
Labai tikėtina, kad šios bylos užuomazgos prasidėjo, kaip KŽ pastangos rinkti informaciją apie mane, kaip kylantį politiką, kuris netolimoje ateityje galėjo pretenduoti į svarbų valstybės postą, KŽ metu surinkti duomenis pažymų forma atsidurdavo ant aukščiausių valstybės vadovų stalo.
Jeigu pirminis tikslas buvo toks, tai labai suprantama, kodėl nebuvo netrukus pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl neva tai padaryto nusikaltimo, kuris dabartiniuose kaltinimuose datuojamas dar 2015 m. spalio mėn. Tiesiog reikėjo negadinti reikalo ir rinkti informaciją apie mane toliau.
Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams rudenį, politinė situacija darėsi vis įtemptesnė. Pavasarį, likus 5 mėnesiams iki rinkimų, Liberalų Sąjūdis įsiveržė į politinių reitingų viršūnę, tą rodė įvairios nepriklausomos sociologinės apklausos. Ir jam buvo prognozuojama pergalė Seimo rinkimuose.
Kaip tik panašiu metu, sekliai vykdydami KŽ priemonių taikymą mano, R. K., kitų asmenų atžvilgiu, užfiksavo, kad aš tariuosi su R. K dėl paskolos.
Vertinant iš šios dienos perspektyvų mano klaida buvo tai, kad paskolą įforminome ne pas notarą. Tuo metu atrodė, kad užteks paskolos susitarimo, kuriame išreiškiama abiejų žmonių valia vienam suteikti, kitam gauti ir grąžinti pasiskolintą sumą. Taip, tai neatitiko tuo metu galiojusių civilinių įstatymų.
Tik gavus paskolą iškart buvo slapčia patekta į mano automobilį ir pinigai pažymėti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant tai, kad pareigūnai žinojo, kad egzistuoja raštiškas susitarimas dėl paskolos tarp manęs ir R. K.( tą patvirtina ir byloje esantys duomenis, filmuota medžiaga slapto patekimo į automobilį metu 2016 05 10) pareigūnai nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo sekundės iki pat dabar ignoravo, bandė nutylėti, subtiliai paslėpti šį faktą.
Nustatę pinigų perdavimo faktą ir garsiai jį ištrimitavę visuomenei, kaip kyšį, ir tuo pačiu nuslėpę nuo visuomenės ir ilgai ignoravę pinigų perdavimo faktą pateisinantį dokumentą, pareigūnams žūt būt reikėjo surasti priežastis už ką tariamas kyšis duotas ir gautas. Nes jokių objektyvių priežasčių ir duomenų, patvirtinančių kyšio versiją, KŽ priemonių taikymo metu surinkta nebuvo ir būti negalėjo.
Ir čia, ikiteisminio tyrimo tyrėjams ir prokurorui teko nelengva užduotis. Pinigų perdavimo faktas yra. Bet priežasčių, kodėl taip buvo padaryta, nėra. Reikia surasti.
Lakios vaizduotės prokuroras turėjo įjungti visą fantaziją ir dar daugiau, kad iš viso ilgo sekimo periodo surinktų duomenų, juos dar savaip interpretuojant ar kompiliuojant, atgaline tvarka suieškoti tariamų priežasčių ir nuvyti ilgą virvę, įtarimams, o po to ir kaltinimams, neva tai davus ir gavus kyšį už kažką tai, pagrįsti. Tokio prokuroriško archeologinio metodo dėka, jau beveik ikiteisminiam tyrimui besibaigiant, įtarimai dar buvo papildyti dviem nematerialiais kyšiais. Kad kaltintojui ramiau būtų.
Tai va tokiais stebuklingais siūlais yra apsiuvinėta ši byla.
Štai tokia yra ta paprasta „sermėginė“ tiesa, ponas prokurore. Tiesa ne pagal jus. Nemaloni tiesa. Bet kas sakė, kad tiesa visada turi būti maloni?
Vienoje iš apklausų, kada reikėjo atlikti balso mėginius, prokuroras, davė man skaityti F. Dostojevskio knygą „Nusikaltimas ir bausmė“. Subtiliai įžūliai ironiška. Tegul. Pasakysiu ir aš.
„Genijus yra tikroji paslaptis, o jos pakraštyje bedugnė“. Guilermo Del Toro, prokurore.
Gerbiamas teisme, kaip žmogus, gailiuosi ir labai išgyvenu, kad dėl savo poelgio neįforminti paskolos, taip, kaip numato įstatymai, patekau į tokią sudėtingą situaciją. Esu tik žmogus, kuris padariau klaidą ir neįvertinau, kad pas notarą neįforminta paskola gali sugriauti mano karjerą, radikaliai paveikti mano gyvenimą.
Noriu nuoširdžiai atsiprašyti visų žmonių, kurie manimi tikėjo ir pasitikėjo, kaip žmogumi. Kuriuos aš nuvyliau. Kuriuos nuliūdinau ir įskaudinau. Didesnių pamokų, kaip ši, gyvenime nebūna.
Taip pat noriu iš visos širdies padėkoti tiems, kurie liko su manimi, kurie palaiko ir tiki. Ypatingą ačiū noriu tarti savo gyvenimo artimiausiems ir brangiausiems žmonėms. Sugerti jų rūpestį, nerimą bei išgyvenimus.
Niekada nedarau šou ir neieškau teisingumo gatvėse, kaip kai kurie buvę ar esami politikai. Nekviečiu palaikančių mitingų ir akcijų. Man tas tiesiog nepriimtina.
Nepaisant visko, kiek patyriau per pastaruosius beveik šešis metus, vis dar tikiu, kad gyvenu civilizuotoje valstybėje. Ir kantriai, dieną po dienos, siekiu apginti save ir įrodyti savo nekaltumą teisme, teisinėmis priemonėmis, kaip ir dera teisinės valstybės civilizuotam piliečiui.
Gerbiamas Teisme, noriu palinkėti ir Jums stiprybės priimant teisingą ir objektyvų sprendimą šioje įvairiais požiūriais sudėtingoje byloje.
