Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį kalbėdamasis telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), pažadėjo pripažinti Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
„Putinas informavo apie Rusijos Federacijos saugumo tarybos išplėstinio posėdžio, per kurį buvo svarstoma dabartinė padėtis Donbase – Valstybės Dūmos nutarimo Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimo klausimu kontekste, sakoma Kremliaus pranešime. – Šiandien buvo gauti DNR ir LLR (Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“) vadovybės prašymai pripažinti jų suverenitetą dėl Ukrainos valdžios karinės agresijos, masinių Donbaso teritorijų apšaudymų, dėl kurių kenčia civiliai gyventojai.“
„Atsižvelgdamas į visa tai Rusijos prezidentas pranešė, kad artimiausiu laiku ketina pasirašyti atitinkamą įsaką“, – pridūrė Kremlius.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai „išreiškė nusivylimą tokiu žingsniu. Kartu jie pabrėžė esatys pasiruošę tęsti kontaktus“, – sakoma pranešime.
Tai patvirtina irmadienio ryto pranešimus apie nuotaikas Kremliuje.
„Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V. Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.
Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dalį Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių, anksčiau pirmadienį paragino V. Putiną pripažinti jų įkurtų, bet niekieno nepripažįstamų „liaudies respublikų“ suverenitetą.
„Mūsų šiandieninio pasitarimo tikslas – išklausyti kolegų ir nustatyti mūsų tolesnius žingsnius šia kryptimi, turint galvoje Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos vadovų kreipimąsi į Rusiją su prašymu pripažinti jų suverenitetą, taip pat Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos nutarimą ta pačia tema, raginant valstybės vadovą tai padaryti ir pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – Valstybės saugumo tarybos posėdžio pradžioje pareiškė V. Putinas.
Sėdėdamas prie stalo V. Putinas klausėsi Rusijos saugumo, gynybos, žvalgybos ir kitų aukšto rango pareigūnų, kurie per pusantros valandos trukusį posėdį vienas po kito ragino pripažinti minėtų teritorijų suverenitetą.
Pirmadienio popietę vykęs pasitarimas buvo transliuojamas valstybinės televizijos.
Separatistų raginimas pripažinti jų nepriklausomybę buvo paskelbtas toliau eskaluojantis krizei dėl padėties prie Ukrainos sienų ir didėjant nuogąstavimams, jog Rusija stengiasi sukurti pagrindą didelio masto puolimui prieš kaimyninę šalį.
„Prašau jūsų pripažinti Luhansko liaudies respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę’, – šio regiono separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas sakė vaizdo pranešime, kurį paskelbė Rusijos valstybinė televizija.
Panašų raginimą pateikė ir Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas.
„Siekiant nustatyti tarptautinį legitimumą ir… [sukurti] galimybę visavertiškai priešintis Ukrainos valdžios karinei agresijai, neleisti žūti taikiems gyventojams, naikinti infrastruktūros ir būsto fondo objektų, visos Donecko liaudies respublikos vardu prašome jus pripažinti Donecko Liaudies respubliką kaip nepriklausomą teisinę ir socialinę valstybę“, – sakoma jo pranešime
D. Pušilinas kaltino Ukrainą planuojant puolimą prieš separatistų teritorijas, nors Kijevas tai griežtai paneigė.
Per Valstybės tarybos posėdį V. Putinas itin neįprastai papriekaištavo savo žvalgybos vadovui, pareiškusiam, kad jis pasisako už Ukrainos separatistinių darinių įtraukimą į Rusijos sudėtį.
„Palaikau pasiūlymą įtraukti DNR ir LLR į Rusijos Federacijos sudėtį“, – sakė Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas.
„Mes apie tai nekalbame. Mes to neaptarinėjame. Kalbame apie jų nepriklausomybės pripažinimą arba nepripažinimą“, – pareiškė V. Putinas ir paliepė S. Naryškinui patikslinti, ką jis turėjo omenyje.
„Palaikau pasiūlymą pripažinti jų nepriklausomybę“, – nervingai pasitaikė SVR vadovas.
Jeigu Rusija pripažintų Donbaso separatistų „liaudies respublikas“, tai veikiausiai sužlugdytų trapų taikos procesą, padėjusį sumažinti nuo 2014 metų Rytų Ukrainą krečiančio ginkluoto konflikto mastą.
Vakarų šalys perspėjo, jog jeigu Maskva pripažintų šias teritorijas, tai būtų „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.
Prieštaringi parieškimai
Rusija savo ruožtu yra kelis kartus pareiškusi, kad pulti Ukrainos neketina, o dalis karių neva baigė mokymus ir grįžta į dislokacijos vietas. To nepatvirtina Vakarų žvalgybų šaltiniai.
Daugelis Vakarų šalių, įskaitant Lietuvą, jau paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos ir nevylti į šią šalį.Vokietijos oro linijų kompanija “Lufthansa” nuo pirmadienio atšaukė reisus į Kijevą ir Odesą.
NATO misija, taip ir Lietuvos kariniai patarėjai perkeliami iš Kijevo į arčiau Lenkijos esantį Lvivą.
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra paruošusi sąrašą ukrainiečių, kuriuos po invazijos rengiasi nužudyti ir išsiųsti į lagerius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad numatytas griežtas sankcijas Rusijai reikia taikyti nelaukiant karinės atrakos, nes ukraina ir taip esanti užpulta.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria krašto apsaugos ministro siūlymui kuo skubiau didinti šalies gynybos biudžetą.
„Saugumo situacijai regione blogėjant, prezidentas pritaria kuo skubesniam gynybos biudžeto didinimui“, – BNS pirmadienio pavakare informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Nuo 2014 metų Rusija kontroliuoja jėga atplėštas teritorijas Donbase ir Krymo pusiasalį, kurį aneksavo. Kremlius taip pat tebelaiko atplėšęs dalį Sakartvelo ir Moldovos teritorijų.
Tęsdami diplomatines pastangas sureguliuoti krizę Vakarų šalių lyderiai grasina Kremliui žiauriomis sankcijomis įsiveržimo atveju, įskaitant visišką atkirtimą nuo finansinių rinkų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.
„Remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva oficialiai kreipiausi į JT Saugumo Tarybos valstybes nares, prašydamas nedelsiant surengti konsultacijas pagal Budapešto memorandumo 6-ąjį straipsnį, kad būtų aptarti neatidėliotini veiksmai, nukreipti į deeskalavimą, taip pat praktiniai žingsniai Ukrainos saugumui užtikrinti“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.
BNS, kaunieciams.lt