Dalinkitės
Sočioje, turtingoje ir šimtametes politikos tradicijas turinčioje Europoje aukštosios politikos virtuvėje puodus maišo elito šeimų vyrukai ir moterys. Su laibai retomis išimtimis. Dauguma jų irgi augo laikantis savų dinastijų tradicijų, žaidė priemiesčio dvarų kiemuose prižiūrimi auklyčių, vėliau nesimušę mokykloje, neturėję mėgstamo pigaus alubario ar intymių prasilenkimų su lengviau prieinamomis prastos reputacijos merginomis. Jie gavo privačias mokyklas, išsilavinimą geriausiuose universitetuose, uždarus elito klubus, o perkamas moteris irgi rinkosi elitines, apmokėdami savo šeimos platininėmis kortelėmis. Jie gražiai dėlioja žodžius, manieringi ir įtakingi. Tačiau praktiškai neturi jokių šansų hipotetinėje situacijoje, jei tamsiame skersgatyje susidurtu su nosį sulaužyti ir piniginę iš prabangaus švarko pasiruošusiu nugvelbti piktavaliu. Tačiau tokiame skersgatvyje dabar atsidūrė jau ne jie, o šių elito berniukų valdoma Europa – iš tarpuvartės išlido senas pasaulio chuliganas Putino veidu. O gerai išauklėti tokių nesupranta.
„Kuri Europos šalis gali patikėti savo saugumą Emmanueliui Macronui ar Olafui Scholzui?“ – klausia rusų politikos analitikas Andriejus Piontkovskis.
Išties, ar galime tokią šalį nurodyti? Po Italijos vyriausybės pristatyto „taikos plano“, siūlančio Rusijai ir Ukrainai susitarti „dėl ginčytinų teritorijų statuso“? Po prezidento Macrono vis kartojamų raginimų „nežeminti Rusijos“? Po kanclerio Scholzo tęsiamų „vidaus derybų“ dėl ginklų Ukrainai?
Pasak A. Piontovskio „Rusija, nepajėgusi užimti Ukrainos, mėgina, Vakarų pašlemėkų padedama, atsiplėšti Ukrainos gabalą. Italijos taikos planas – tai net tik Mario Draghi, bet bendras Macrono, Scholzo, Putino planas. Prancūzija ir Vokietija nepaprastai bijo Ukrainos pergalės, nes griūva pasaulio tvarka, kurioje jos turėjo privilegijuotus politinius vaidmenis. Šie vaidmenys grįsti gerais ryšiais su Maskva. Todėl Prancūzija ir Vokietija šiandien iš tiesų grumiasi ne dėl „Rusijos veido“, bet dėl savo išskirtinės padėties pasaulio politikoje išsaugojimo.“
Tačiau gerai išauklėti Europos berniukai nesupranta vieno, kad pasaulio banditas iš Rytų maniakiškai siekia dviejų tikslų – fizinio ne tik Ukrainos, bet ir moralinio visos Vakarų civilizacijos sunaikinimo. Ar spės Ukraina atverti akis Vakarų lyderiams?
