Parlamentarai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Praėjusią savaitę priėmus Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, dvigubai prailgintas minimalus laisvės atėmimas už šiuos nusikaltimus.
Už šnipinėjimą, priklausomai nuo nusikaltimo sudėtingumo, grės nuo ketverių iki dešimties metų ir nuo šešerių iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Dabar minimali bausmė numatyta atitinkamai dveji ir treji metai. Didžiausias galimas įkaltinimo terminas nekeičiamas.
Be to, atsakomybė už šnipinėjimą galės būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
Pagal priimtus pakeitimus, už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą bus baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.
Dabar mažiausia atsakomybė riba nenustatyta.
„Priešiškos užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos, prisidengdamos verslininkais, žurnalistais, mokslininkais, įvairių delegacijų nariais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais, kuria informacijos šaltinių ir agentų tinklą, taip pat verbuoja Lietuvos piliečius ir infiltruoja į valstybės institucijas, taip siekdamos gauti jas dominančios informacijos. Lietuvos žvalgybos institucijų duomenimis, pastaruoju metu priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumas išlieka aukštas ir nemažėja“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame aiškinamajame projekto rašte.
Pataisos taip pat numato, kad asmuo, prisipažinęs ir sutikęs bendradarbiauti nustatant jį užverbavusius agentus, bus atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
KAM tikisi, kad atleidimas nuo atsakomybės sudarys galimybę laiku gauti informacijos apie neteisėtą užsienio žvalgybų veiklą, ryšius Lietuvoje.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki šiol už šnipinėjimą nuteisti aštuoni asmenys, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo trejų iki dešimties su puse metų.
BNS
