Dalinkitės
Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą, kurią pradėjo 2014 metais, o atnaujino 2022 m. vasario 24 dieną.
Rytuose Ukrainos kariuomenė atrėmė okupantų puoliimus trimis kryptimis. Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime nuo 6.00 val.
Slobožansko kryptimi Rusijos pajėgos kovoja siekdamos išlaikyti anksčiau užimtas teritorijas ir linijas, taip pat stengiasi pagerinti taktinę padėtį. Tuo pat metu Donecko kryptimi okupantų stengiasi aktyviai veikti link Bachmuto ir Avdejevo.
„Bachmuto kryptimi priešas bandė vykdyti žvalgybinius mūšius prie Zaitsevo gyvenvietės, taip pat puolė prie Soledaro ir Kodemos, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė. Avdijivkos kryptimi priešas nesėkmingai bandė pasistūmėti prie Krasnogorovkos ir Pervomajskoje”, – rašoma pranešime.
Be to, Novopavlovsko kryptimi okupantai nesėkmingai atakavo Novomichailovkos, Zolotaja Niva vietovėse.
„Južnobugos kryptimi priešas stengiasi išlaikyti pozicijas ir užkirstų kelią mūsų kariuomenės judėjimui. Ji imasi priemonių savo nuostoliams papildyti”, – pridūrė Ukrainos Generalinis štabas.
***
Ryte okupantai apšaudė Charkovo miesto Kijevo rajoną. Apie tai pranešė Charkovo meras Igoris Terechovas. „Miesto rytas prasidėjo Kijevo rajono apšaudymu”, – sakė jis. Pasak mero, užfiksuotas kritimas į privatų namą, nukentėjusiųjų nebuvo.
Reikėtų priminti, kad rugpjūčio 17 d. apie 21 val. priešo raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą, nepaisant Rusijos propagandistų pareiškimų apie karinio objekto puolimą. Sprogimas sukėlė didelius nuostolius ir gaisrą 600 kvadratinių metrų plote. Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos operatyviniai padaliniai jį visiškai užgesino rugpjūčio 18 d. 10.55 val. Pavyko išgelbėti 4 žmones. Visi jie patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Iš viso buvo sužeista 20 žmonių.
***
Po mūšio dėl Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio į Rusijos nelaisvę patekę ukrainiečių kariai iš pulko „Azov“ pirmadienį sakė, kad nelaisvėje buvo žiauriai mušami.
Keli pulko „Azov“ nariai, paleisti per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą belaisviais, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo matę, kaip kariai buvo mušami tol, kol jiems lūžo kaulai.
„Jie mus išrengė, privertė nuogus tupėti. Jei kuris nors iš vaikinų pakeldavo galvą, jie tuoj pat pradėdavo mušti“, – pasakojo sunkiai sužeistas „Azov“ karys Denysas Čepurka.
Pasak Mariupolio gynėjo, per tardymus jis buvo mušamas, taip pat buvo reikalaujama, kad jis pasirašytų pareiškimą, smerkiantį jo vadus.
„Aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada jie pradėjo mušti mane lazdomis, grasinti mirtimi“, – sakė D. Čepurka.
„Mačiau vaikinų, kuriuos atvežė sulaužytais šonkauliais, labai sunkios būklės“, – kalbėjo jis.
Kitas buvęs belaisvis, Vladyslavas Žaivoronokas, sakė, kad jam teko stebėti „rimtų kankinimų“ atvejų.
„Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu“, – sakė jis per spaudos konferenciją. D. Čepurka sakė, kad būta atvejų, kai „vaikinai buvo išvesti ir nebegrįžo“.
„Mačiau, kaip vienas karys buvo išvestas iš mūsų kareivinių ir po dviejų dienų sugrąžintas negalintis pajudėti“, – sakė jis žurnalistams.
„Jie norėjo, kad jis pasirašytų dokumentą, jog visa tai Mariupolyje padarė ne Rusija, o mes, bet jis atsisakė, todėl jam buvo sulaužyti šonkauliai, kojos ir rankos“, – pasakojo D. Čepurka.
D. Čepurka ir V. Žaivoronokas buvo tarp beveik pustrečio tūkstančio ukrainiečių karių, kurie paimti į rusų nelaisvę buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Olenivkos kalėjime prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį per smūgį šiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.
UNIAN.ua, censor.net, BNS
