Dalinkitės
Kauno meru pasišovęs tapti Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ atkirto Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesorei, sociologei ir religijotyrininkei Mildai Ališauskienei, kuri sukritikavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Gintaro Grušo kalbą Bernelių Šv. Mišiose.
Ar katalikybę reikia išstumti arba apriboti vardan pažangos?
Pasak G. Grušo, siekiama įteisinti „visas žmogiškas aistras, tokiu būdu realityvizuoti gėrio ir blogio suvokimą, pašalinti nuodėmės sąvoką iš mūsų gyvenimo“ ir bandymai pašalinti Dievą iš viešojo gyvenimo Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Gi anot M. Ališauskienės, Bažnyčiai sunku susitaikyti su tuo, kad „per šimtmečius sukaltos sąvokos šiuo metu netenka prasmės plačiame diskurse“.
„Tokius bandymus mes matome visuomenėje, Europos Sąjungoje, deja, mes matome tokias apraiškas ir mūsų šalyje. Vis dažniau girdime, kai kažkas nenori minėti Kalėdų, kad kažko kito neužgautų. Bet nėra ko baimintis – mes galime su savo kaimynais žydais minėti Chanuką, mes jų tikrai neužgauname išpažįstami savo tikėjimą viešai.
Apmaudu, kai girdisi, kad valdžios įstaigose kai kur nusprendė nešvęsti, neminėti Kalėdų, kad neužgautų kitaip galvojančių“, – savo pamoksle sakė G. Grušas.
VDU profesorė M. Ališauskienė teigia, tokiais žodžiais esą parodoma politinė Bažnyčios pozicija dėl visuomenėje vykstančių diskusijų, o pasirinkta tokia erdvė, kurioje galima pasiekti didelį viešumą. Tačiau, žiniasklaidai pažymėjo profesorė, kyla klausimas, kiek skleidžiama žinutė vienija, o kiek – skaldo visuomenę.
„Čia ir matome religijos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, kuris dažnai iš to vienijusio tampa keliančiu daugybę klausimų, net kai kurias visuomenės grupes paliekant užribyje“, – portalui LRT.lt teigė M. Ališauskienė. (LRT.lt 2022.12.27)
Profesorės teigimu, Katalikų bažnyčia jaučia nostalgiją kažkokia „aukso amžiui“ ir, reikia suprasti, atsiliko nuo pažangių realijų.
„Sekuliarioje teisėkūroje nėra sąvokos „nuodėmė“ – yra sąvoka „nusikaltimas“. Tą sąvoką taiko sekuliarūs teismai, vadovaudamiesi valstybės įstatymais. Nuodėmės sąvoka redukuojasi iki tikinčiųjų bendruomenės, kuriai ji yra aktuali. O vyskupas, atrodo, šiuo savo pamokslu išreiškia nostalgiją tiems laikams, kai nuodėmės sąvoka buvo visuotinė, kaip jis supranta“, – tvirtino M. Ališauskienė. (LRT.lt 2022.12.27)
VDU mokslininkė pati skleidžia tam tikrą ideologiją?
„O aš manau, kad atsakymas labai paprastas – jie trukdo skleisti tam tikrą ideologiją. Todėl tos ideologijos šalininkams labai svarbu menkinti ir niekinti Bažnyčią, dvasininkus, tikinčiuosius, vadinti juos tamsuoliais, atsilikusiais nuo laikmečio aktualijų. Kaip pažįstama. Juk pats Leninas mokė revoliucijos priešą — religiją visiškai sunaikinti, ir ne vien tik „dvasiniais” ginklais,“ – savo komentare nurodo A. Veryga.
Politikas ginčija teiginį, kad sekuliarioje teisėkūroje nėra sąvokos „nuodėmė”, yra tik sąvoka „nusikaltimas”. A. Veryga klausia, kaip ta pati visuomenė nusprendžia, kas yra, o kas nėra nusikaltimas?
„Sovietmečiu buvo įprasta vagystę vadinti kombinavimu, draugo išdavystę – patriotiškumu (nes filmukus apie Pavliką Morozovą suko) ir t.t. Tuomet viskas buvo itin sekuliaru. Valstybės nepriklausomybės idėja ir ruseno tikinčių, tiek partizanų, tiek dvasisninkų ir tikinčiųjų, paslapčia leidusių ir platinusių „Katalikų [bažnyčios] kroniką” širdyse. Profesorė turbūt sakytų, kad jie buvo „beviltiški naivuoliai” sekuliarioje valstybėje, kurių tikėjimas neturi jokios galimybės patirti „aukso laikus”, – klausia kandidatas į Kauno merus.
Tuomet sekuliarumas, kaip primena A. Veryga, iš tiesų buvo vyraujanti praktika, o tikintieji buvo persekiojami. „Paskaičius straipsnį labai daug įdomių prisiminimų iš to laikmečio sugrįžo. Kaip greitai pasirodo viskas pasimiršo. Publikacijoje stebimasi, kad žinutei skleisti buvo pasirinkta erdvė, kurioje galima gauti daug viešumo. Ir kokia gi ta erdvė? Ogi pasirodo Bažnyčia, kurioje renkasi tikintieji. Lyg ir nereikėtų niekuo čia piktintis. Kiekvienas žmogus apsisprendžia dėl savo religinių pasirinkimų. Tačiau kai nurašoma istorija ir pradedamos skleisti fantazijos šalyje, kuri yra ES narė, tai labai įdomu,“ – pabrėžia politikas.
