Lietuvos ir Kazachstano vyriausybių turizmo atstovai susitarė dėl bendrų veiksmų skatinant turistų srautus ir numatė aktyviau bendradarbiauti tarptautinėse turizmo organizacijose. Apie tai praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Turizmo sektoriaus traukimąsi anksčiau „pafrontės valstybės” statusu ir Rusijos grėsme argumentavusi vyriausybė dabar mėgina demonstruoti atradusi naujų paspirtukų. Vienas jų – kazachai.
Pasak ministerijos informacijos, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis ir Kazachstano kultūros ir sporto viceministras Yerzhan Yerkinbayev pasirašė susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo keistis patirtimi susigrąžinant dėl pandemijos ir karo Ukrainoje prarastus turistų srautus, bendradarbiauti sveikatos turizmo srityje, vystant darnųjį turizmą.
„Abi šalys suinteresuotos ieškoti sprendimų, kaip sustiprinti turizmo sektorių ir šioje srityje kartu siekti atsigavimo. Lietuva turistams iš Kazachstano gali pasiūlyti įvairių paslaugų spektrą, tačiau ypač juos galime sudominti kokybiškomis mūsų šalies sveikatos turizmo paslaugomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Oficialioji dalis ir pranešimai spaudai geri, nors kiek juokingi, kaip visada.Lietuvos turizmo paslaugų įvairovė Kazachstano delegacijai pristatyta per parodų centre LITEXPO vykusią 10-ąją tarptautinę turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodą „Adventur“, kur, be kita ko, buvo galima sužinoti ir apie sveikatinimosi Lietuvos kurortuose galimybes.
„Užsienio turistus domina Lietuvos kurortuose, sanatorijose, SPA naudojamos vietinės natūralios priemonės, tokios kaip mineraliniai vandenys, gydomasis purvas, lietuviški žolynai ir gintaras. Kazachstano atstovai sakė svarstysią galimybę kitais metais parodoje turėti savo šalies stendą, pasiūlė organizuoti Lietuvos turizmo dienas Kazachstane ir užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos turizmo paslaugų teikėjais.
Turizmo sektoriaus traukimąsi anksčiau „pafrontės valstybės” statusu ir Rusijos grėsme argumentavusi vyriausybė dabar mėgina demonstruoti atradusi naujų paspirtukų. Vienas jų – kazachai.
Šiuo metu vienas svarbiausių turizmo tarp Lietuvos ir Kazachstano plėtros trukdžių – tiesioginio reiso nebuvimas. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje susisiekimas tarp Kazachstano ir Lietuvos tapo dar sudėtingesnis,” – taip suokia ministerija.
„Lietuvos sanatorijas turistai iš Kazachstano žino ir mielai vyktų pas mus sveikatos turizmo paslaugų, tačiau, nesant tiesioginio skrydžio galimybės, jie renkasi kitų šalių kurortus. Analizuojant sveikatos turistų, atvykstančių į kurortus, statistiką, Kazachstanas kol kas nepatenka tarp atvykstančiųjų į Lietuvos kurortus šalių dešimtuką, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu šie rodikliai pasikeis. Juk Lietuvos kurortai savo paslaugomis ir gamtos ištekliais yra labai patrauklūs“, – sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos direktorė Lina Nosevič.
Susitikimo metu Lietuva taip pat pristatė savo ketinimus kandidatuoti į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 m. ir paprašė Kazachstano palaikymo balsuojant per rinkimus. Iš Europos regiono į Vykdomąją tarybą bus išrinktos 5 valstybės.
Lietuva, kaip pranešama, buvo supažindinta su Kazachstano turizmo plėtros programa iki 2025 m. ir prioritetinėmis rinkomis, tarp kurių yra ir Lietuva.
Turistų srautas iš Kazachstano auga. 2021 metais į Lietuvą atvyko 2516 turistų iš Kazachstano (7728 nakvynėms), o per tris 2022 m. ketvirčius iš šios šalies atvyko jau 2871 turistas (8004 nakvynėms).
Primintina, kad atvykstančių turistų skaičiaus dramatišką smukimą Lietuvos valdžios institucijos mėgino maskuoti manipuliuodamos statistika. Į atvykstančių turistų skaičių,. kaip jau skelbė žiniasklaida, buvo įrašomi ir Ukrainos karo pabėgėliai, ir net, kaip teigta, NATO rotacinių batalionų kariškiai.
Tai papiktino Viešbučių ir restoranų asociaciją bei kitus verslo subjektus. Reikalas svarstytas ir Seimo Ekonomikos komitete, kur jo pirmininkas Kazys Starkevičius ragino šias viešas manipuliacijas skaičiais kuo greičiau pabaigti.
Maža to, ši sektoriaus nelaimė ir politiniai disputai kainavo postą buvusiam Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovui, konservatoriui Mykolui Majauskui. Iki tol ekscentriškais pasisakymais bei paradoksaliomis fiskalinėmis bei draudimų iniciatyvomis garsėjęs, kuo didesnių mokesčių ir suvaržymų verslui reikalavęs politikas pasielgė pats sau netipiškai.
Jis parlamente pirmą kartą, daugelio verslininkų nuomone, pasielgė logiškai ir palaikė ilgesnį Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos viešbučiams terminą, negu premjerė Ingrida Šimonytė. Pastarojį įtūžo, jos įniršį konservatorių palaikė partinė aukštuomenė Tad M. Majauskas tapo partijai nebetinkamu, pasiskelbė nepartiniu ir dabar siekia Vilniaus mero posto.
