Dalinkitės
Kauno apylinkės teismo rūmai paskelbė nuosprendį byloje, kurioje du buvę UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai P. M. ir B. S. kaltinti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d.).
P. M. ir B. S. šioje byloje buvo kaltinti, jog dirbdami UAB „Kauno vandenys“ viršininko ir vyriausiojo technologo pareigose, nekontroliavo 2013 m. įrengto nelegalaus avarinio nuoteko vamzdyno, o tai sudarė sąlygas pro neteisėtą vamzdyną į išvalytų nuotekų kanalą išleisti visas technologinių procesų metu susidarančias gamybines nevalytas nuotekas.
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, jog dėl šių asmenų galimai nusikalstamų veikų labai didelis kiekis aplinkai kenksmingų teršalų tekėjo tiesiai į Nemuną ir buvo tiesiogiai teršiama vandens aplinka bei vandens telkiniai ir jog tokiu būdu, sistemingai pažeidinėjant teisės aktuose nustatytus Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimui buvo padaryta didelė – 4 6369 800,74 Eur milijonų žala vandeniui.
Teismas, apibendrindamas specialistų ir ekspertų išvadas konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento specialistų nurodytos išvados yra visiškai paneigtos, nes jose specialistai nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teiginiai yra neįrodyti, tik deklaratyvūs, o atsakymai į klausimus yra paremtu tik prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais.
Pateiktas teiginys, kad UAB „Kauno vandenys“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo išleistos visos technologinių procesų metu susidarančios gamybinės nevalytos nuotekos ir tai sąlygojo Nemuno, Kuršių marių ir Baltijos jūros ilgalaikį vandens ekosistemos blogėjimą, nėra pagrįstas, nes remiasi tik žodiniais pranešimais, pastebėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.
Teismas taip pat pažymėjo jog byloje nėra tikslių duomenų, kada galėjo būti įrengtas neteisėtas vamzdynas ir jog pro jį pastoviai tekėjo nuotekos. Atsakant į klausimą, kiek laiko galėjo būt vykdomi pažeidimai, specialistai nurodė, jog vertinant pagal dulkių/voratinklių kiekį virš nelegalaus išleistuvo sklendės, akivaizdu, kad sklendė nebuvo užsukta ilgą laiką. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad joje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu.
Specialistų išvadose taip pat nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad būtent Kauno nuotekų valyklos išleistos nevalytos nuotekos sukėlė Nemuno upės pakrančių dumblėjimą. Pagal vieno iš specialistų vertinimą, galimai išleistų nuotekų užterštumo koncentracijos buvo mažos ir jos negalėjo sukelti Nemuno pakrančių dumblėjimo, jeigu ir būtų išleidžiamos nevalytos.
Taip pat pažymima, kad jokie kiekiai teršalų, viršijančių didžiausius leistinus taršos dydžius ir užfiksuoti taršos leidimuose, nebuvo išleisti. Taip pat pažymima, kad Aplinkos apsaugos specialistų žalos apskaičiavimas nėra tikslus, o vien apytikslis.
Visos byloje surinktos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, jog nors UAB „Kauno vandenys“ nuotekų valykloje ir buvo įrengtas nelegalus avarinis nuotekų išleistuvas į išvalytų nuotekų kanalą, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie šio išleistuvo realų panaudojimą ar tuo labiau, kad šis išleistuvas būtų sukėlęs kokią nors realią žalą aplinkai.
2023 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose P. M. ir B. S. atžvilgiu priimti išteisinamieji nuosprendžiai, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
Kauno apylinkės Teismo informacija
