Jau
ne
vienerius
metus
diskutuojama,
kad
tikslioji
žemdirbystė
–
ūkininkavimo
ateitis,
o
jos
dalimi,
neabejojama,
taps
ir
bepilotės
skraidyklės.
Jos
gali
nuveikti
itin
daug
naudingų
darbų
žemės
ūkyje:
sėti
javus,
tarpinius
pasėlius,
purkšti
ar
tręšti.
Kad
tikslusis
ūkininkavimas
nebūtų
tik
skambūs
žodžiai,
ūkininkai
siekia,
kad
agrodronus
būtų
galima
plačiau
naudoti
savo
ūkiuose,
žemdirbiai
taip
pat
norėtų,
kad
juos
būtų
galima
įsigyti
su
Europos
Sąjungos
(ES)
parama.
Tai
padėtų
ne
tik
įgyvendinti
Žaliąjį
kursą,
bet
ir
būti
konkurencingesniais
rinkoje.
Techniškai
agrodronai
jau
galėtų
dirbti
mūsų
laukuose,
tačiau
kelią
tam
užkerta
teisinė
bazė.
Tačiau
jau
prasidėjo
diskusijos,
kad
ši
tvarka
gali
keistis
ir
agrodronai
ateityje
galėtų
būti
priskirti
tinkamų
investicijų
kategorijai.
Padeda
apsaugoti
pasėlius
Šilalės
rajono
ūkininko,
Lietuvos
jaunųjų
ūkininkų
ir
jaunimo
sąjungos
(LJŪJS)
nario,
Dariaus
Viliušio
ūkis
mišrus:
augina
javus,
pienines
karves
bei
mėsinių
galvijų
mišrūnus.
Įsigyti
bepilotę
skraidyklę
ūkininkas
apsisprendė
neapsikentęs
laukinių
žvėrių
daromos
žalos
jo
laukuose.
Ypač
įgriso
kukurūzų
laukuose
puotaujantys
šernai.
Pasikėlęs
droną
matau
ar
lauke
yra
šernai
ar
ne.
Atsistojęs
krašte
lauko
tikrai
nematysiu
ar
jame
yra
žvėrių,
o
bepilotė
skraidyklė
ne
tik
leidžia
greičiau
juos
surasti,
bet
ir
nubaidyti,
nes
jie
išsigąsta
skleidžiamo
garso
ir
šviesų.
„Pavargau
kovoti
su
žvėrimis
ir
medžiotojais.
Pasikėlęs
droną
matau
ar
lauke
yra
šernai
ar
ne.
Atsistojęs
krašte
lauko
tikrai
nematysiu
ar
jame
yra
žvėrių,
o
bepilotė
skraidyklė
ne
tik
leidžia
greičiau
juos
surasti,
bet
ir
nubaidyti,
nes
jie
išsigąsta
skleidžiamo
garso
ir
šviesų.
Tai
man
padeda
operatyviau
apsaugoti
pasėlius“,
–
savo
pasirinkimą
ūkiui
nupirkti
droną
motyvavo
D.
Viliušis.
Tiesa,
tai
ne
vienintelis
skraidyklės
išnaudojimo
būdas.
Ūkininkui
ji
nepamainoma
pagalbininkė
ir
ganyklose.
Šią
savaitę
iš
jo
aptvaro
ištrūko
du
veršeliai.
Užuot
vaikščiojus
ar
važinėjus
apylinkėse
jis
į
dangų
pakėlė
droną
ir
per
greičiau
nei
pusvalandį
surado
atsiskyrusius
nuo
bandos
jauniklius.
Beliko
tik
nuvykti
į
vietą,
surinkti
gyvulius
ir
juos
saugiai
parvežti
į
aptvarą.
„Sutaupau
ir
laiko,
ir
pinigų,
nes
nereikia
važinėti
aplink
ieškant
veršelių“,
–
priduria
D.Viliušis.
Viso
potencialo
neišnaudojame
Tačiau,
ūkininko
įsitikinimu,
agrodronai
ūkiuose
gali
nuveikti
kur
kas
daugiau.
Šiandieną
absoliuti
dauguma
grūdų
augintojų
laukus
purškia
augalų
apsaugos
priemonėmis,
beria
trąšas
iš
prie
traktorių
prikabinamų
purkštuvų,
barstytuvų.
Net
ir
taikant
precizinį
žemės
dirbimą,
vis
tiek
į
laukus
tenka
važiuoti
su
sunkiąją
technika,
lieka
provėžos,
o
apsisukinėjant
galulaukėse
–
suspaudžiama
dirva.
Dėl
to
žemdirbiai
jau
seniai
ieško
būdų
kaip
galėtų
javus
prižiūrėti
tvariau
ir
pigiau.
D.
Viliušis
skaičiuoja,
kad
naujas
trąšų
barstytuvas
kainuoja
maždaug
tris
kartus
nei
modernus
agrodronas.
„Agrodronu
galima
barstyti
ir
sėti
tarpinius
pasėlius,
iš
viršaus
tręšti
laukus.
Jis
savo
našumu
prilygsta
prikabinamam
purkštuvui,
o
kartais
gali
būti
net
ir
našesnis.
Tenka
tik
apgailestauti,
kad
mūsų
žemės
ūkio
politikos
vairininkams
dronas
prilygsta
pramogai,
jie
įsivaizduoja,
kad
mes
juos
norime
naudoti
kaip
žaisliukus.
Tačiau
taip
nėra.
Agrodronai
reikalingi
darbams,
o
ne
tik
žvalgomiesiems
skrydžiams.
Kai
kada
sudėtinga
nupurkšti,
pavyzdžiui,
rapsus
ar
kukurūzus
jų
neaplaužius.
Šiuo
atveju
40
l
talpos
agrodronas
pasėlius
nupurkš
be
jokio
vargo.
Tereikia
žemėlapyje
nubrėžti
darbo
zoną,
pažymėti
ribas
ir
jis
viską
padarys.
Netgi
vandens
apsaugos
juostas
(melioracijos
griovius,
upelius)
galima
pažymėti
ir
agrodronas
jų
neužpurkš,
nes
jis
veikia
centimetrų
tikslumu“,
–
įsitikinęs
LJŪJS
vicepirmininkas
D.
Viliušis.
Kitose
šalyse
agrodronai
naudojami
pasėlių
priežiūrai,
kas
sutaupo
ne
tik
vandens,
bet
ir
pesticidų
kiekius,
o
be
to
jų
panaudojimas
daug
tikslesnis.
Šios
skraidyklės
taip
pat
pritaikytos
ligų,
kenkėjų
stebėsenai.
Pritvirtinus
specialias
kameras,
agrodronas
gali
gerai
stebėti
ligas,
kenkėjus,
laukų
drėgmės
lygį
ir
trąšų
poreikį.
Ūkininkas
D.
Viliušis
apgailestauja,
kad
ūkininkai
teikdami
paraiškas
paramai
„Investicijos
į
žemės
ūkio
valdas“
negali
gauti
paramos
agrodronams
pirkti.
Nors
ūkininkams
keliama
vis
aukštesnė
kartelė
tapti
žalesniais
ES
lygmeniu,
tačiau
ūkininkas
atvirai
sako,
kad
pati
ES,
iš
dalies,
stabdo
ūkių
progresą.
Kitos
šalys
–
priekyje
Agrodronai
jokia
naujiena
šalyse,
kurios
negali
pasigirti
tokiu
lygiu
reljefu
kaip
Lietuva.
Jie
itin
reikalingi
sunkiai
privažiuojamose
teritorijose,
kuriose
gaminama
žemės
ūkio
produkcija:
ryžiai,
vynuogės
ir
kt.
Bepiločių
orlaivių
pilotas,
Vilniaus
Gedimino
technikos
universiteto
Aeronautikos
inžinerijos
katedros
dėstytojas
Paulius
Stankūnas
sako,
kad
tiek
Lietuvoje,
tiek
visoje
ES
agrodronų
platesniam
naudojimui
trukdo
sudėtingas
reglamentavimas,
šiems
skrydžiams
iki
šiol
galioja
daug
apribojimų.
Jo
teigimu,
gamintojai
specializuotas
žemės
ūkiui
bepilotes
skraidykles
ne
tik
gamina,
bet
jas
ir
spėjo
išbandyti.
„Techniškai
agrodronai
jau
galėtų
dirbti
mūsų
laukuose,
tačiau
kelią
tam
užkerta
teisės
aktai“,
–
pabrėžia
bepiločių
skraidyklių
pilotas.
Šiandieną
norint
valdyti
sunkų
agrodroną
būtina
išlaikyti
licenciją,
gauti
kitus
leidimus.
Tačiau
net
ir
juos
gavus,
pašnekovas
pripažįsta,
kad
ūkininkas
savo
pasėliais
rūpintis
legaliai
vis
tiek
negalėtų.
„Teisinis
reglamentavimas
vis
dar
labai
atsilieka
nuo
praktikos.
Inžinieriai
nuolat
tobulina
įrenginius,
kad
jie
dirbtų
tiksliau,
našiau,
tačiau
teisinė
bazė
per
daug
stipriai
vėluoja.
Kiek
bendraujame
su
politikais,
jie
mus
išklauso,
bet
pokyčių,
deja,
dar
nesulaukėme“,
–
pagrindinę
priežastį,
stabdančią
bepiločių
skraidyklių
proveržį,
įvardija
dronų
pilotas
P.
Stankūnas.
Bandys
priskirti
tinkamų
investicijų
kategorijai
Žemės
ūkio
ministerijos
specialistų
teigimu,
dronų
naudojimas
yra
draudžiamas
augalų
apsaugos
produktų
purškimui.
Kaip
numatyta
2009
m.
spalio
21
d.
Europos
Parlamento
ir
Tarybos
direktyvos
2009/128/EB,
nustatančios
Bendrijos
veiksmų
pagrindus
siekiant
tausiojo
pesticidų
naudojimo
9
straipsnyje,
augalų
apsaugos
produktų
purškimas
iš
oro
yra
draudžiamas,
išskyrus
šiame
straipsnyje
išdėstytas
sąlygas.
Viena
iš
augalų
apsaugos
produktų
purškimo
iš
oro
sąlygų
yra
augalų
apsaugos
produktų
operatorius,
purškiantis
augalų
apsaugos
produktus
iš
oro,
turi
augalų
apsaugos
pažymėjimą
ar
kitą
jam
prilyginamą
ES
valstybėje
narėje
ar
Europos
ekonominės
erdvės
valstybėje
išduotą
pažymėjimą.
Kadangi
ES
teisės
aktai,
reglamentuojantys
augalų
apsaugos
produktų
purškimą
iš
oro,
nenumato
galimybės
augalų
apsaugos
produktus
purkšti
iš
oro
kitomis
priemonėmis,
nacionalinėje
teisėje
dronų
įteisinimas
prieštarautų
ES
teisės
aktų
nuostatoms.
Be
to,
augalų
apsaugos
produktas
turi
būti
patvirtintas
augalų
apsaugos
produktų
purškimui
iš
dronų.
ES
šiuo
metu
nėra
patvirtinusi
augalų
apsaugos
produktų
purškimo
iš
dronų
rizikos
vertinimo
gairių.
Svarbu
pažymėti
tai,
kad
šiuo
metu
ES
svarstomas
reglamento
dėl
tausaus
augalų
apsaugos
produktų
naudojimo
projektas.
Šiuo
projektu
siekiama
įteisinti
ir
augalų
apsaugos
produktų
purškimą
iš
dronų.
Šiuo
metu
augalininkystės
sektoriuje
su
tiksliuoju
ūkininkavimu
siejamos
skaitmeninės
technologijos,
siekiant
tiksliai
naudoti
tik
trąšas
arba
augalų
apsaugos
produktus,
įvertinant
geografinę
padėtį
ir
augalų
poreikį.
Su
tiksliuoju
ūkininkavimu
siejami
purkštuvai
ir
trąšų
barstytuvai,
kuriems
įsigyti
teikiama
parama
pagal
2014–2020
m.
KPP
veiklos
sritį
,,Parama
investicijoms
į
žemės
ūkio
valdas.
Taip
pat
ŽŪM
pažymėjo,
kad
nors
šiuo
metu
ES
parama
dronų
įsigijimui
ir
jų
pritaikymui
žemės
ūkio
veiklai
nėra
numatyta,
ministerija
artimiausiu
metu
planuoja
papildomai
įvertinti
šių
bepiločių
orlaivių
panaudojimo
žemės
ūkio
veikloje
aspektus
bei
galimybę
juos
priskirti
tinkamų
investicijų
kategorijai.
Kokie
leidimai
reikalingi
pilotams?
Transporto
kompetencijų
agentūros
(TKA)
Civilinės
aviacijos
departamento
grupės
vadovo
Egidijaus
Mykolaičio
pasiteiravus,
ką
reikia
žinoti
norint
gauti
leidimą
pilotuoti
agrodroną,
jis
paaiškino,
kad
skrydžiai
skirstomi
į
šias
kategorijas:
-
Atvirosios
kategorijos,
A3
pakategorė
tinkama
bepiločiams
orlaiviams,
kurių
maksimali
kilimo
masė
yra
iki
25
kg
ir
bipilotė
skraidyklė
naudojama
retai
apgyvendintoje
aplinkoje
atliekant,
pavyzdžiui,
filmavimo,
fotografavimo,
matavimų,
dirbamų
laukų
priežiūros
darbus.
Pavojingų
krovinių
gabenimas
arba
krovinių
mėtymas
yra
draudžiamas
atvirojoje
kategorijoje.
Skrydis
galimas
tik
matomumo
zonoje
(ang.
–
VLOS). -
Jei
skrydis
neatitinka
atvirosios
kategorijos
reikalavimų,
pavyzdžiui,
atliekant
stebėjimus
norima
skristi
už
matomumo
zonos
ribų
(ang.
–
BVLOS)
galima
pasinaudoti
Nacionaliu
standartiniu
scenarijumi
(NSTS).
Krovinių
mėtymas
šioje
skrydžių
kategorijoje
taip
pat
draudžiamas.
Bepiločio
orlaivio
naudotojas
gali
pateikti
TKA
deklaraciją,
kad
atitinka
visas
Nacionalinio
standartinio
scenarijaus
sąlygas.
Deklaracijos
prašymo
forma
pildoma
TKA
internetinėje
sistemoje
per
https://sertifikatai.tka.lt.
Po
patvirtinimo
gavimo
bepiločio
orlaivio
naudotojas
gali
vykdyti
skrydžius
standartiniame
scenarijuje
numatytomis
sąlygomis
be
atskiro
TKA
leidimo
kiekvienam
skrydžiui. -
Jei
skrydžio
metu
bus
mėtomi
kroviniai
arba
skrydis
neatitinka
NSTS
ar
atvirosios
kategorijos
keliamų
reikalavimų
(pavyzdžiui,
bepiločio
orlaivio
didžiausia
kilimo
masė
yra
didesnė
nei
25
kg.),
reikalingas
specialiosios
kategorijos
naudojimo
leidimas,
kurį
išduoda
TKA.
Leidimas
gali
būti
išduodamas
su
galiojimo
terminu
(pavyzdžiui,
visam
darbymečio
sezonui),
būti
pririštas
prie
konkrečios
skrydžių
vietos
arba
galioti
visur,
kur
užtikrinama
ta
pati
antžeminė
ir
oro
rizika.
Anot
E.
Mykolaičio,
visais
atvejais,
kai
bepiločio
orlaivio
naudotojui
kyla
klausimų,
pageidautina
kreiptis
į
TKA
specialistus.
„Suteiksime
konsultacijas,
padėsime
naudojimo
leidimo
gavimo
procese,
atsakysime
į
iškilusius
klausimus“,
–
ragino
kreiptis
visus,
norinčius
sužinoti
daugiau
apie
agrodronų
licenciją
Lietuvoje
TKA
atstovas.
Jis
taip
pat
pabrėžė,
kad
bepiločio
orlaivio
naudojimo
taisyklės
neskirsto
šių
skraidyklių
pagal
naudojimo
sritį.
Agrodrono,
kurio
maksimalus
kilimo
svoris
yra,
tarkime,
100
kg
naudotojas
privalo
vadovautis
ta
pačia
tvarka,
kuria
vadovaujasi
ir
250
g
sveriančio
bepiločio
orlaivio
naudotojas.
Domisi
agrodronais,
bet
tik
vienetai
kreipiasi
dėl
leidimų
Kiek
Lietuvoje
yra
licencijuotų
agrodronų
pilotų,
E.
Mykolaitis
tiksliai
pasakyti
negalėjo,
nes
agrodronų
nuotoliniai
pilotai
neturi
atskiros
registravimo
sistemos.
Yra
keliami
bendri
reikalavimai
bepiločių
orlaivių
nuotoliniams
pilotams.
Pirma,
jei
skrydis
vyksta
pagal
atvirosios
kategorijos
reikalavimus
nuotoliniam
pilotui
gali
būti
reikalingas
A1/3
ar
A2
kvalifikacijos
pažymėjimas.
Antra,
jei
skrydis
vyksta
pagal
NSTS
sąlygas
arba
specialiojoje
kategorijoje
–
nuotolinis
pilotas
privalo
turėti
STS
lygio
kvalifikacijos
pažymėjimą.
Pažymėjimus
išduoda
TKA.
Visais
atvejais
nuotolinis
pilotas
turi
būti
susipažinęs
su
bepiločio
orlaivio
naudojimo
instrukcija.
„Egzaminai
yra
bendri,
neskirstoma
koks
yra
bepiločio
orlaivio
skrydžių
tikslas.
Nuotoliniams
pilotams
keliami
reikalavimai
priklauso
nuo
skraidyklės
svorio,
skrydžio
vietos
ir
sąlygų.
Todėl
statistikos,
kaip
dažnai
agrodronų
nuotoliniai
pilotai
laiko
egzaminus
neturime.
Bendrai,
metų
pradžioje
juntamas
agrodronų
naudotojų
suaktyvėjimas,
sulaukiama
daugiau
skambučių
ar
klausimų
šia
tema.
Esminiai
klausima
yra
apie
naudojimo
leidimą
ir
jo
gavimo
procesą.
Deja,
tik
vienetai
pateikia
paraiškas
naudojimo
leidimui
gauti“,
–
pastebi
E.
Mykolaitis.
