Dalinkitės
Kreipdamasis
į
Jungtinių
Tautų
Generalinę
Asamblėją
(JTGA)
ir
JT
Saugumo
Tarybą
(JTST),
Ukrainos
prezidentas
Volodymyras
Zelenskis
griežtai
pabrėžė
Ukrainos
tikslą
susigrąžinti
visas
Rusijos
okupuotas
teritorijas,
įskaitant
Ukrainos
teritorinius
vandenis
Juodojoje
jūroje
(Un.org,
rugsėjo
19,
20
d.).
Kartu
V.
Zelenskis
įspėjo,
kad
negalima
daryti
jokių
kompromisų
su
Rusija
“žemė
už
taiką”.
Jis
kalbėjo
su
nauju
pasitikėjimu,
nes
Ukrainos
pajėgos
gana
sėkmingai
taikosi
į
Rusijos
Juodosios
jūros
laivyno
turtą
uoste
ir
jūroje
dronų
ir
raketų
smūgiais
(Ukrinform,
rugpjūčio
9
d.,
rugsėjo
17,
21
d.).
Normatyviniu
lygmeniu
(ir
pritaikytu
JT
ST
auditorijai)
Zelenskis
pateikė,
atrodytų,
būtiną
priminimą,
kad
“teritorinio
vientisumo
principas
[reiškia]
okupacinių
pajėgų
išvalymą
iš
suverenios
valstybės
teritorijos”.
Praktiškai
Zelenskis
taip
apibrėžė
Ukrainos
gynybinio
karo
tikslus
“Pirma:
visiškas
visų
Rusijos
karių
ir
karinių
formuočių,
įskaitant
Rusijos
Juodosios
jūros
laivyną
arba
likusias
nesandarias
vonias
[дірявими
коритами],
taip
pat
visų
Rusijos
samdinių
ir
sukarintų
formuočių
išvedimas
iš
visos
suverenios
Ukrainos
teritorijos
1991
m.
mūsų
tarptautiniu
mastu
pripažintose
sienose.
Antra:
visiškas
Ukrainos
veiksmingos
visos
valstybinės
sienos
ir
išskirtinių
ekonominių
zonų,
įskaitant
Juodojoje
ir
Azovo
jūrose,
taip
pat
Kerčės
sąsiauryje,
kontrolės
atkūrimas.
Tik
įvykdžius
šiuos
du
punktus
bus
sąžiningai,
patikimai
ir
visiškai
nutraukti
karo
veiksmai.”
(President.gov.ua,
rugsėjo
20
d.).
Ukrainos
prezidentas
pridūrė,
kad
“deportuoti
žmonės
turi
grįžti
namo
[į
atgautas
teritorijas],
o
okupantai
turi
grįžti
į
savo
žemę”
(President.gov.ua,
rugsėjo
19
d.).
Zelenskis
taip
pat
įrėmino
Ukrainos
teritorinių
vandenų
ir
išskirtinių
ekonominių
zonų
deokupaciją
kaip
pasaulinį
interesą
(pritaikyta
JT
Generalinės
Asamblėjos
auditorijai).
Nurodydamas
Rusijos
vykdomą
Ukrainos
jūrų
uostų
blokadą
ir
oro
antskrydžius
upių
uostuose,
siekiant
paralyžiuoti
grūdų
eksportą,
jis
įvardijo
dvigubus
Maskvos
tikslus:
“Tai
akivaizdus
Rusijos
bandymas
ginkluoti
maisto
trūkumą
pasaulinėje
rinkoje,
kad
būtų
galima
išsireikalauti
visiško
ar
dalinio
[Ukrainos]
teritorijų
okupacijos
pripažinimo”
(President.gov.ua,
rugsėjo
19
d.).
Į
ne
pačios
Rusijos
siūlymus
sustabdyti
karą
darant
Ukrainos
teritorines
nuolaidas
Zelenskis
atsakė
netiesiogiai:
“Žinau
apie
bandymus
sudaryti
tam
tikrus
neaiškius
užkulisinius
susitarimus.”
Ukrainos
atsisakymą
jis
pateikė
kaip
elgesio
modelį,
kurį
kitos
šalys
galėtų
imituoti,
jei
patirtų
agresiją
ir
invaziją:
“Šis
[Ukrainos
pavyzdys]
reiškia
galimybę
visiškai
atkurti
savo
teritoriją
ir
suverenitetą,
o
ne
matyti
savo
žemes
padalytas
ir
priverstus
pasiduoti
kariniam
ar
politiniam
spaudimui”
(President.gov.ua,
rugsėjo
19
d.).
“Pirma:
visiškas
visų
Rusijos
karių
ir
karinių
formuočių,
įskaitant
Rusijos
Juodosios
jūros
laivyną
arba
likusias
nesandarias
vonias
[дірявими
коритами],
taip
pat
visų
Rusijos
samdinių
ir
sukarintų
formuočių
išvedimas
iš
visos
suverenios
Ukrainos
teritorijos
1991
m.
mūsų
tarptautiniu
mastu
pripažintose
sienose.”
V.
Zelenskis
taip
pat
nurodė
Rusijos
karo
tikslus
prieš
Ukrainą
klasikinės
Europos
galios
politikos
požiūriu.
Toks
aiškumas
gana
retai
pasitaiko
vykstančiose
diskusijose,
kuriose
dažnai
teikiama
pirmenybė
kitiems,
Rusijos
pateikiamiems,
karo
pagrindimams.
Taigi
V.
Zelenskis
priminė
Vakarų
valstybėms,
kad
“dabartinio
[Rusijos]
karo
prieš
Ukrainą
tikslas
–
paversti
mūsų
žemę,
mūsų
žmones,
mūsų
gyvybes,
mūsų
išteklius
ginklais
prieš
jus,
prieš
tarptautinę
taisyklėmis
grindžiamą
tvarką”.
Šis
paaiškinimas
(be
šiuolaikinio
politiškai
korektiško
kodifikatoriaus)
tinka
kovai
dėl
Ukrainos
ankstesniuose
Europos
karuose,
kaip
ir
šiame
kare.
Po
kiekvieno
praėjusio
karo
Kremliui
pavykdavo
pridėti
Ukrainos
teritorijas,
gyventojus,
naudingąsias
iškasenas
ir
agrarinius
išteklius
prie
Rusijos,
taip
pakreipiant
Europos
jėgų
pusiausvyrą
Maskvos
naudai.
Tai
nuo
pat
pradžių
buvo
ir
tebėra
pagrindinis
dabartinio
Rusijos
karo
motyvas
(žr.
EDM,
2022
m.
vasario
24,
25,
25
d.).
Ukrainos
Juodosios
jūros
ir
pajūrio
teritorijų
deokupacija
neabejotinai
yra
svarbiausia
V.
Zelenskio
kalbų
JT
tema.
Tai
iki
šiol
išsamiausias
ir
glaustas
Kijevo
pareiškimas
šiuo
klausimu,
kuriame
derinamos
nacionalinės
ir
pasaulinės
perspektyvos,
taip
pat
strateginiai
ir
ekonominiai
aspektai.
Jame
taip
pat
netiesiogiai
atkreipiamas
dėmesys
į
Ukrainos
tikslų
ir
Vakarų
diplomatijos
neatitikimą.
Vakarai
savo
poziciją
dėl
Krymo
derina
pagal
Rusijos
suvokiamas
“raudonąsias
linijas”
ir
pačių
Vakarų
pačių
nustatytus
apribojimus
“ne
eskaluoti”.
Dėl
šios
perspektyvos
taikomi
apribojimai
Ukrainai
tiekiamai
Vakarų
ginkluotei.
Iki
šiol
buvo
leidžiama,
kad
šie
sumetimai
būtų
svarbesni
už
bendrą
Ukrainos
ir
Vakarų
strateginį
interesą
deokupuoti
Krymą.
Ukraina,
kaip
pabrėžia
V.
Zelenskis,
neatgaus
visiško
suvereniteto
ir
negalės
ekonomiškai
vystytis,
kol
Rusija
laikys
[okupavusi]
Krymą.
Apie
80
proc.
visos
Ukrainos
eksporto
ir
importo
prekybos
(vertinant
pagal
vertę)
prieš
karą
vyko
per
Ukrainos
Juodosios
ir
Azovo
jūrų
uostus.
Tačiau
Rusijai
kontroliuojant
Krymą
ir
dalį
Ukrainos
pakrantės,
Rusija
galėjo
įvesti
Ukrainos
jūrų
blokadą.
Tai
taip
pat
leidžia
Maskvai
išsireikalauti
iš
Kijevo
ir
Vakarų
ekonominių
ir
politinių
nuolaidų
mainais
už
tai,
kad
blokada
būtų
tik
sušvelninta
(kaip
Juodosios
jūros
grūdų
iniciatyvos
atveju)
arba
visiškai
atkurta,
kai
Rusija
“pasitraukė”
iš
šios
programos.
Alternatyvūs
sausumos
ar
upių
eksporto
ir
importo
keliai
yra
riboti
ir
brangūs.
Iš
savo
bazių
Kryme
Rusija
yra
surengusi
daugybę
oro
antskrydžių
Ukrainos
žemyninėje
dalyje.
Didieji
Vakarų
investuotojai
vargu
ar
jausis
užtikrintai
ir
įsipareigos
Ukrainai,
kol
Rusija
galės
blokuoti
šalies
jūrų
prekybą
ir
smogti
jos
infrastruktūrai.
Rusija
pademonstravo
savo
siekius
ir
galimybes,
kai
Krymas
yra
jos
rankose.
Ir
tai
neapsiriboja
vien
Ukraina.
Maskva
gana
veiksmingai
atgrasė
ir
sutrikdė
laivybą
kitų
šalių
išskirtinėse
ekonominėse
zonose
Juodojoje
jūroje.
Rusija
taip
pat
grasino
gręžti
naftą
ir
dujas
jūroje,
baugino
Turkiją
kariniu
ir
diplomatiniu
požiūriu,
atgrasė
Vakarų
jūrų
pajėgas
nuo
įplaukimo
į
Juodąją
jūrą,
išsaugodama
galimybę
atidaryti
sausumos
koridorių
iki
Moldovos
ir
Rumunijos
sienų
(žr.
EDM,
liepos
26,
27,
31,
rugpjūčio
3,
7,
9,
15,
rugsėjo
11,
12
d.).
Joks
“taikos
susitarimas”
Juodosios
jūros
baseine
nebus
perspektyvus,
kol
Rusijos
laivynas
ir
kiti
kariniai
ištekliai
bus
dislokuoti
Kryme.
Vladimir
Socor,
Eurasia
Daily
Monitor
