Ar Lietuva – būsima jūrinės ekonomikos lyderė? Ekspertai diskutavo konferencijoje „Klaipėda Manifesto“

Spalio
10–11
d.
Klaipėdos
kultūros
fabrikas
tapo
Lietuvos
mėlynosios
ekonomikos
diskusijų
epicentru.
Konferencija
„Klaipėda
Manifesto“
subūrė
ekspertus
iš
viso
pasaulio,
kurie
analizavo
mėlynosios
ekonomikos
svarbą,
atsinaujinančios
energijos
reikšmę
bei
žmogiškųjų
išteklių
problematiką
Lietuvoje
ir
Europoje.

Jūrinė
pramonė,
įskaitant
transportą,
uostus,
žvejybą,
akvakultūrą
ir
pakrančių
turizmą,
Europoje
yra
sukūrusi
4,45
mln.
tiesioginių
darbo
vietų,
o
jos
metinė
apyvarta
siekia
670
mlrd.
eurų,
teigiama
2022
metų
Europos
Sąjungos
(ES)
Mėlynosios
ekonomikos
ataskaitoje.
Todėl
jos
potencialas
Klaipėdai
–
didžiulis,
sutiko
ekspertai. „Turime
prieigą
prie
nuostabaus
gamtinio
resurso
–
jūros,
bet
ar
tikrai
galime
save
vadinti
jūrine
valstybe?
Deja,
kol
kas
tai
menkai
atsispindi
mūsų
nacionalinėje
ekonomikoje
bei
politikos
formavimo
gairėse.
Dėl
šios
priežasties
pakvietėme
svečius
iš
Norvegijos,
Nyderlandų,
Belgijos,
Švedijos,
Estijos
bei
Lenkijos,
kad
jie
pasidalintų
gerosiomis
praktikomis
bei
pavyzdžiais
iš
savo
šalių“,
–
sako
„Klaipėda
ID“
investicijų
ir
investicinės
aplinkos
skyriaus
vadovė
Diana
Manko.

Sveikinimo
kalboje
Klaipėdos
uosto
generalinis
direktorius
Algis
Latakas
pabrėžė,
konferencijos
svarbą.
Anot
jo,
renginys
svarbus
ne
tik
klaipėdiečiams,
bet
ir
visai
Lietuvai. „Klaipėda
Manifesto“
–
tai
tvirtas
pareiškimas,
kad
Klaipėdos
uostamiestis
yra
mėlynosios
ekonomikos
centras.
Jūra
ne
tik
sukuria
galimybes
ilsėtis
ir
puotauti
paplūdimiuose,
bet
ir
yra
didžiulis
visos
šalies
ekonomikos
galimybių
šaltinis.
Mūsų
tikslas
–
ja
rūpintis
ir
plėtoti
tokią
ekonomiką.
Apie
tai
ir
kalbama
šioje
konferencijoje“,
–
sakė
A.
Latakas.

Jam
pritarė
ir
Norvegijos
ambasadorius
Lietuvoje
Ole
T.
Horpestad
bei
pridūrė,
kad
mėlynosios
ekonomikos
kontekste
itin
svarbu
šalių
bendradarbiavimas. „Kai
kalbame
apie
investicijas
regione,
Lietuva
yra
strateginė
Norvegijos
partnerė,
o
Norvegija
yra
viena
didžiausių
Lietuvos
eksporto
rinkų.
Su
dideliu
susidomėjimu
stebime
Lietuvos
darbą
kuriant
savo
jūrų
strategiją
ir
tikimės,
kad
galime
šiuo
klausimu
būti
įkvėpimo
šaltiniu“,
–
teigė
O.
T.
Horpestad.

Atsinaujinančios
energijos
vaidmuo

Atsinaujinančios
energijos
reikšmė
bei
perspektyvos
mėlynojoje
ekonomikoje
–
viena
svarbiausių
konferencijos
temų.
Tad
„Klaipėdos
nafta“
suskystintų
gamtinių
dujų
(SGD)
terminalo
komercijos
vadovės
Jurgitos
Šilinskaitės-Venslovienės
moderuotoje
diskusijoje
netilo
kalbos
apie
tvarumo
svarbą.

„Mėlynoji
ekonomika
yra
neatsiejama
nuo
tvarios
su
jūra
susijusios
ekonomikos
vystymo,
tai
reiškia,
kad
jūros
ištekliai,
laivyba,
krova,
pramonė,
rekreacija
ir
turizmas
turi
būti
vystomas
tausojančiai,
mažinant
žalą“,
–
sako
J.
Šilinskaitė-Venslovienė. Anot
jos,
atsinaujinanti
energija
bei
Europos
Sąjungos
keliami
tikslai
pasiekti
klimatui
neutralią
ekonomiką
itin
koreliuoja
ir
skatina
ieškoti
tinkamiausių
sprendimų
–
įmonės
keliasi
tikslus
pritaikyti
naujus
verslo
modelius
bei
tam
skiria
dideles
investicijas. „Svarbu
suprasti,
su
kokiais
didžiausiais
iššūkiais
susiduria
įmonės
šiame
kelyje,
kadangi
finansavimas,
teisinė
aplinka
bei
politiniai
sprendimai
nuolat
keičiasi.
Žinoma,
diskusija
aktuali
ne
tik
verslo
svečiams,
bet
ir
visiems,
kurie
domisi
ateities
energetika
bei
klimatui
neutralios
ekonomikos
keliamais
reikalavimais“,
–
teigia
ji.

Talentų
pritraukimo
ir
išlaikymo
problema

Renginyje
nepamiršta
ir
žmogiškųjų
išteklių
tema.
„Investuok
Lietuvoje“
vadovas
Elijus
Čivilis
pabrėžia,
kad
viena
pagrindinių
talentų
paieškos
ir
išlaikymo
problemų
yra
kartų
skirtumas. „Anksčiau
tie
darbuotojai,
kurie
yra
aukštos
pridėtinės
vertės
specialistai,
buvo
motyvuoti
geru
atlygiu,
tačiau
mažiau
gilindavosi
į
turinį.
Dabar
yra
priešingai
–
žmonėms
yra
labai
svarbu,
kur
jie
atiduoda
savo
brangiausią
resursą
–
laiką.
Tai
apima
ne
tik
pinigus,
bet
ir
prasmę.
Diskusijoje
girdėjome,
kad
šiuolaikinę
kartą
darbe
labiausiai
traukia
prasmės
jausmas.
Tai
ne
tik
padeda
pritraukti
ir
išlaikyti
talentus,
bet
ir
formuoti
darbdavio
įvaizdį“,
–
tvirtina
E.
Čivilis.

Anot
jo,
itin
svarbu
suprasti,
kad
talentų
paieška
ir
išlaikymas
nėra
vien
darbdavio
atsakomybė:
„Šiais
laikais
įmonė,
darbdavys,
darbuotojas,
savivaldybė,
švietimo
įstaigos
žengia
kartu.
Šią
problemą
spręsti
reikia
savivaldybės
ir
nacionaliniu
lygmenimis
–
pradėti
nuo
švietimo
sistemos,
mokyklų,
kur
vaikai
priima
esminius
savo
gyvenimo
sprendimus.“

Renginyje
buvo
akcentuojami
„Klaipėda
ID“
atlikto
žmogiškųjų
išteklių
situacijos
tyrimo
rezultatai,
kurie
parodė,
kad
Klaipėdoje
labiausiai
trūksta
pramonės
darbuotojų,
inžinierių,
operatorių,
projektų
vadovų,
technologų,
technikų,
aukšto
lygio
elektros
projektų
vadovų,
komandų
vadovų
bei
laivų
korpusų
surinkėjų
–
t.
y.
inžinerinį,
energetinį
išsilavinimą
turinčių
žmonių.

Papildomos
priemonės
sėkmingam
kontaktų
užmezgimui

„Klaipėda
ID“
investicijų
ir
investicinės
aplinkos
skyriaus
vadovės
teigimu,
ši
konferencija
aktuali
kiekvienam
klaipėdiečiui,
verslams,
valdžios
bei
mokslo
atstovams.
Visos
konferencijos
temos
parinktos
įsiklausant
į
pagrindinių
organizatorių,
partnerių
kompetencijas
bei
atsižvelgiant
į
aktualiausias
tendencijas
pasaulyje. Anot
jos,
šiemet
konferencijoje
didelis
dėmesys
skirtas
verslų
bendradarbiavimo
galimybėms
–
dalyviai
galėjo
ne
tik
įgyti
teorinių
žinių,
bet
ir
praktiškai
megzti
pažintis
bei
kontaktus.

„Šiam
tikslui
buvo
naudojami
išmanieji
įrankiai
–
speciali
programėlė,
kuri
leidžia
atvaizduoti
visus
gyvai
ir
internetu
dalyvaujančius
žmones.
Visos
konferencijos
metu
dalyviai
galėjo
vieni
kitiems
parašyti
tiesiogines
žinutes
ar
net
skirti
susitikimus“,
–
pasakoja
D.
Manko. Konferencija
subūrė
300
dalyvių,
kurie
stebėjo
renginį
gyvai
ir
nuotoliniu
būdu.
Jiems
sveikinimo
žodį
tarė
Europos
Komisijos
narys
Virginijus
Sinkevičius,
Norvegijos
ambasadorius
Lietuvoje
Ole
T.
Horpestad,
Norvegijos
prekybos,
pramonės
ir
žuvininkystės
ministerijos
sekretorius
Vidar
Ulriksen,
Seimo
narys,
Seimo
jūrinių
reikalų
komiteto
pirmininkas
Valdas
Rakutis,
Klaipėdos
valstybinio
jūrų
uosto
direkcijos
vadovas
Algis
Latakas
bei
Klaipėdos
miesto
savivaldybės
atstovai.

Renginio
metu
dalyviai
klausėsi
60-ies
pranešėjų,
aptarusių
naujausias
jūrinės
ekonomikos
aktualijas,
technologijas
bei
pakrančių
turizmo
potencialą.
Taip
pat
buvo
pasirašyta
ir
trišalė
bendradarbiavimo
sutartis
uostamiesčio
mokslininkų
kuriamai
ekoinovacijai
toliau
plėtoti.
Sutarties
partneriai
–
Klaipėdos
universiteto
(KU)
atžalinė
įmonė
„Inobiostar“,
Klaipėdos
universitetas
ir
Klaipėdos
valstybinio
jūrų
uosto
direkcija.

Konferenciją
organizavo
„Klaipėda
ID“,
Norvegijos
Karalystės
ambasada,
Klaipėdos
valstybinio
jūrų
uosto
direkcija
kartu
su
partneriais:
asociacija
„Shipping
&
Offshore
Network“
Osle,
Klaipėdos
universitetu,
asociacija
„Klaipėdos
regionas“,
Klaipėdos
mokslo
ir
technologijų
parku,
asociacija
„Norwegian-Lithuanian
Chamber
of
Commerce“,
asociacija
„Lithuanian
Norwegian
Chamber
of
Commerce“
ir
Lietuvos
jūriniu
klasteriu.

Renginį
rėmė
Klaipėdos
miesto
savivaldybė,
„Ignitis
Renewables“,
Klaipėdos
laisvoji
ekonominė
zona,
KN,
Lietuvos
jūrinis
klasteris,
„Norway
Grants“.

Nuotraukų
autorius
Gediminas
Sass.