Lietuvos Respublika teikia ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) prašant jo įvertinti, ar Lietuvai pritaikytas dalinis pozityvus Europos Komisijos (EK) vertinimas atitinka Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento reglamentą. Kartu ESBT prašoma panaikinti dalinį pozityvų sprendimą ir priteisti iš EK bylinėjimosi išlaidas.
Siekiant apginti Lietuvos interesus argumentuojama, jog Europos Komisija priimdama dalinį pozityvų vertinimą pažeidė valstybių narių autonomijos mokesčių srityje principą, proporcingumo, skaidrumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus ir Reglamento (ES) 2021/241 nuostatas.
Pažymima, jog EK savo sprendime nepagrįstai įvertino, jog nebuvo pakankamai įvykdytas reikalavimas remiantis paskelbta sąnaudų ir naudos analize parengti ir Seimui pateikti mokestinių pasiūlymų pakeitimo projektus. EK neteisingai aiškino reikalavimus, kuriuos Lietuva turėjo įvykdyti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) reglamentą ir remdamasi klaidingu aiškinimu nepagrįstai konstatavo, kad pateiktų teisės aktų pakeitimų apimtis yra per siaura bei per mažai siūlymų dėl mokestinių lengvatų panaikinimo, siekiant mokesčių sistemos efektyvumo.
ES steigimo sutartyse, šalių diskrecijai priskirtina teisė numatyti tiesioginių mokesčių politikos kryptis bei esmines savybes. EK savo vertinime, neatsižvelgusi į ES ir valstybių narių kompetencijų padalijimą, paneigė Lietuvos teisę pačiai spręsti dėl šalies mokesčių sistemos tobulinimo krypties.
Kartu EK nepagrįstai įvertino, jog nebuvo įvykdytas reikalavimas paskelbti galiojančių mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų, kurie yra neefektyvūs ir nebeatitinka valstybės prioritetų bei žaliojo kurso, sąnaudų ir naudos analizę. Lietuva argumentuoja, jog EK sprendime minimi reikalavimai analizės išsamumui nebuvo numatyti. Mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų analizė atlikta pagal nacionalinius teisėkūros reikalavimus ir pateikta tiek Seimui, tiek ir EK. Analizėje buvo nurodytos kiekvienos lengvatos sąnaudos ir pateikta kokybinė informacija apie kiekvienos lengvatos naudą.
Galiausiai argumentuojama, jog EK pažeidė teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo ir proporcingumo principus, nes 8,7 mln. eurų apskaičiuoti netinkamai, taikė Metodiką ir skyrė neproporcingo dydžio lėšų sumažinimą. EK pritaikė padidintą reformos svarbos koeficientą, nors nė viename su „Naujos kartos Lietuva“ planu patvirtintame dokumente nėra jokios reformų ir investicijų klasifikacijos, kuri parodytų svarbos lygį. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog kuri nors reforma ar investicija yra svarbesnė už kitas ir dėl to taikyti nepaprastai didelį koeficientą. Kartu pažymima, jog Metodika nebuvo paskelbta nei kai Lietuva teikė pirmąjį mokėjimo prašymą, nei kai buvo patvirtintas „Naujos kartos Lietuva“ planas, todėl nebuvo galima žinoti, kad EK taikys reformų svarbą padidinančius koeficientus, dėl ko lėšų sumažinimas bus nepagrįstas.
Kartu pabrėžtina, jog reglamente yra nustatyta rezultatais grindžiama EGADP instrumento logika, tačiau EK sprendimu ji iškraipoma, o 8,7 mln. eurų sumažinimas faktiškai tampa finansine sankcija, kurios tikslas – atgrasyti valstybes nares nuo reformų ir investicijų neįgyvendinimo. Metodika suteikia EK galimybę nustatyti neproporcingai dideles finansines sankcijas už nepakankamai pasiektą vieną tarpinę reikšmę, o tai iš esmės sumažina mokėjimo sumą toms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, kurios buvo patenkinamai pasiektos. Tai ne tik prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, bet ir iškraipo EGADP, kaip rezultatais grindžiamos priemonės, esmę.
Lietuvos Respublikai pateikus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje numatytą ieškinį, Europos Komisija per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo turės galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Primename, jog šiuo metu įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai reforminių „Naujos kartos Lietuva“ plano veiksmų (72 proc.), o investicijos – įsibėgėjo: subsidijos daliai paskelbta kvietimų teikti projektus už 2,241 mlrd. eurų (98 proc.), pasirašyta projektų sutarčių už 1,815 mlrd. eurų (79 proc.). Paskolinei daliai paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,399 mlrd. eurų (90 proc.).
Atsiskaitant už pasiektus rezultatus pateikti 2 mokėjimo prašymai, kuriuose atsiskaityta už 38 rodiklius. Iš viso, kartu su avansais, gauta 1,356 mlrd. eurų lėšų iš EK.
The post Lietuva duoda Europą teisman. Kas bus? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
