Prienų rajone, o ir už jo ribų, mažai kas nežino Jono Vilionio. Tai asmuo, kuris turi laiko ir politikai, ir ūkininkavimui, ir kenkimui kitiems ūkininkams. Na ir prokurorai, atsitik tu taip, turi jam klausimų. Pats politikas į viską rankomis moja.
Prokurorai prašo grąžinti, kas ne jo
Įprasta manyti, kad profesinei organizacijai priklausantis asmuo nekenks kitam jos nariui ar pačiai organizacijai. Kaip ir norisi manyti, kad į savivaldos organus išrinktas asmuo turi skaidriai elgtis. Bet visaip nutinka. Taigi, iš eilės.
Kai buvo rengiama ši publikacija, atsitik tu taip, politiką prisivijo „čekiukų“ skandalas. Mat Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokuroras su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Ieškinyje prašoma iš praėjusios kadencijos Prienų rajono savivaldybės tarybos nario J.Vilionio priteisti beveik 14 608 eurus minėtos savivaldybės naudai.
„Išanalizavę surinktą informaciją apie J.Vilionio pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo, Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nustatė, kad dauguma išlaidų degalams šiam politikui kompensuota nepagrįstai.
Iš viso per 2019–2023 metų kadenciją J.Vilioniui išmokėti 14 769 eurai tarybos nario išmokų. Visa ši suma buvo skirta kompensuoti tarybos nario patirtas transporto išlaidas. J.Vilionis nepateikė jokių duomenų apie tarybos nario funkcijoms vykdyti naudotą automobilį. VĮ „Regitra“ duomenimis, tarybos nario ir jo sutuoktinės vardu kadencijos laikotarpiu registruotų transporto priemonių nebuvo.
Prokuratūros atlikto tyrimo metu negauta duomenų apie kitą J.Vilionio, kaip tarybos nario, veiklą, kuriai vykdyti buvo reikalingi degalai. Nustatyta, kad tarybos nariui nepagrįstai kompensuotos išlaidos dviejų rūšių degalams. Net 61 atveju J.Vilionis pylė degalus 2 kartus per dieną, 6 atvejais – 3 kartus per dieną, 3 atvejais – 4 kartus per dieną, 1 atveju – 8 kartus per dieną. Taip pat nustatyta, jog degalai buvo įsigyjami ir ne Prienų rajone, kai kuriais atvejais ir posėdžių metu“, – pasakoja prokurorai.
Iš viso šiam tarybos nariui, prokuratūros teigimu, nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 14 608 eurus. Ši suma apskaičiuota iš Prienų rajono savivaldybės administracijos kompensuotos už degalus 14 769 eurų sumos atėmus pagrįstas 65 eurų išlaidas kelionėms į posėdžius ir J.Vilionio grąžintą sumą – 96 eurus – už reglamente nenumatytas išlaidas.
Priekaištus atmeta
„Čekiukų“ skandalas palietė ne vien J.Vilionį, bet ir daugiau politikų. Jie šio skandalo metu elgėsi skirtingai. Kai kas, pavyzdžiui, dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė, grąžino pinigus, nors nemažai – apie 15 tūkst. eurų. Buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė atsistatydino. Kiti užsispyrė negrąžinti.
J.Vilionis – prie atkakliųjų. Jis tikina nieko neteisėto nepadaręs. „Jie mano, kad mano darbas tik kai aš į Tarybos posėdį atvažiuoju. Bet aš bendruomenėms nuveždavau medžiagas, važiuodavau į jų renginius, į mokyklas, kurios uždarinėjamos. Į Pakuonio seniūniją važinėju ir ieškau mokinių, domiuosi, kaip ji išlaikoma. Pradinė mokykla viena Prienų rajone belikusi. Buvo ir Klebiškio, ir Kunigiškių mokyklos. Aš ir Jiezno ligoninei ieškojau pinigų. Ir Skvernelį buvau pasikvietęs. Ir dėl kelių, dėl asfaltavimo, bendruomenių pastatų. Aš turiu liudininkų“, – savo brangia veikla gyrėsi politikas.
Tiesa, į klausimus, ar ne per daug „ryja“ jo automobilis ir kuo jis varomas, J.Vilionis neatsakė.
Ūkininkas ūkininkui – priešas?
Paliekant galimus degalinius maklevojimus prokurorams ir teismams, prieikime prie jo, kaip žemdirbio, solidarumo ir politinio aktyvumo reikalų.
2024 m. sausį, kaip žinia, kilo protestas prieš agrosektorių žlugdančias reformas, kai traktoriai rikiavosi Vilniuje ir buvo kalbama apie daugelį dalykų: apie akcizus, žaliąjį kursą, apie mokesčius. Prienuose irgi protestuota. Buvo protestas, buvo traktoriai. Taiki akcija, kurios metu daugiau nei 200 žmonių nuolat keitėsi prie savivaldybės.
Taigi, gal tie mažieji neišsilaikys ir parduos žemes arba labai pigiai išnuomos stambesniems? Įrodymo nėra, bet yra analogijos. Monopolizacijos veikia tokiais būdais – sukeliant kitiems, kad ir mokestiniu pagrindu, finansinius sunkumus bei „padedant“ juos „sureguliuoti“.
Kas glumina J.Vilionio, tokio politiko-ūkininko, o gal gudraus politiko-ūkvedžio laikysenoje šiame kontekste? Pasakoja ne tik prokurorai, bet ir patys ūkininkai. Jie stebisi, kodėl politikas palaiko kitiems žemdirbiams nepalankius vadžios potvarkius ir dar yra nepatenkintas, kad šalinimas iš ūkininkų organizacijos. Net po teismus laksto.
Kaip jau rašė VL, dar vasarį centrinėje Prienų aikštėje prie savivaldybės protestavę ūkininkai kalbėjo, kad žemės mokesčio 1,4 proc. tarifas yra gėdingai didelis ir dusinantis ūkininkus. Kai kurie žemdirbiai skundėsi, kad jiems už žemę teko sumokėti dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
Rajono tarybos opozicija siūlė mokestį mažinti perpus, tačiau dauguma tokiam siūlymui nepritarė. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas 1,2 proc. žemės mokesčio tarifas, kuris bus taikomas nuo 2025 m. žemės ūkio paskirties žemei, nors prašyta nustatyti 0,7 tarifą. Tai sukėlė didelį ūkininkų pyktį, mat 1,2 dydį palaikė kaip tik J.Vilionis, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ilgametis Prienų ūkininkų sąjungos narys.
Išdavikas teisingai išmestas?
J.Vilionį iš Prienų ūkininkų sąjungos susirinkimas pašalino. Ambicingas politikas kreipėsi teisman. Prienų rajono tarybos narys Jovydas Juocevičius tokį kolegos elgesį laiko keistu. „Man tai keistas dalykas – asociacija nusprendė tave pašalinti, taip buvo balsuota, o tu vis tiek kreipiesi į teismą. Teismuose, kiek man yra žinoma, šie ginčai nepriimami nagrinėjimui. Jeigu ir nagrinėtų teismas, jei nebus ten kokių įstatų pažeidimo, viskas tuo ir pasibaigs“, – VL sakė jis.
Kaip nurodo J.Juocevičius, Registrų centras atliko turto vertinimą ir žemė Prienų rajone ūkininkams pabrango 2,5 karto – tiek pakilo žemės mokestis: „Iš ūkininkų kilo pasipiktinimas, kad savivaldybė nenorėjo su jais kalbėtis, bendrauti. Iš kitos pusės, paskambino kažkuris specialistas dabartiniam Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkui, pranešdamas, kad Registrų centro vertinimas teisėtas, ir rekomendavo nusiteikti didesniam mokesčiui.“
Savivaldybė iš savo pusės aiškina, kad tuometinis Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius pats gavo laišką, tai kodėl jie nesikreipė tada? M.Butkevičius sako laiško negavęs.
„Savivaldybės aiškinimas, mano asmenine nuomone, keistas. Jeigu „specialistas“, kuris nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio, tikrina elektroninio pašto dėžutę, jam juk neturėtų būti sunku imti ir ūkininkui paskambinti bei pranešti svarbius dalykus, o ne laiškus siuntinėti. Be to, ta informacija siunčiama vasarą, kada ūkininkams pats darbymetis“, – sako tarybos narys.
Pasak J.Juocevičiaus, buvo galima numatyti žemės mokesčio kompensaciją ar atleidimą nuo mokesčio: „Ūkininkai prašė 0,7, savivaldybė nustatė 1,2. Bet savivaldybė net nediskutavo, nesikalbėjo su žemdirbiais apie tai.“
„Mes pasitarėm ir aš nusprendžiau“ – ūkininkai dabar jaučiasi taip, kad savivaldybė iš jų paėmė pinigus, kuriuos neaišku kur naudos. Ir dabar jie turi „ponui bučiuoti kojas“, kad per kaimo paramos fondą atgautų tuos pinigus. O dėl Vilionio yra taip. Jis yra savivaldybės taryboje didžiojoje daugumoje iš „valstiečių“ frakcijos – kartu su socialdemokratais, meras irgi socialdemokratas. Valdantieji parengė tą projektą, kad žemės mokestis liktų nesumažintas iki tiek, kiek ūkininkai prašė – 0,7 koeficiento“, – pasakoja jis.
Kokie galimi paaiškinimai?
Taigi, J.Vilionio politinis interesas įveikia ūkininkų solidarumą. Ar yra kas nors giliau bei asmeniškiau? Juk savivaldos politiko karjera ir kuro nusukimas negali tapti tokiu jau svarbiu motyvu kenkti artimui?
J.Juocevičiui irgi keista, nes ir rajono meras Alvydas Vaicekauskas, ir J.Vilionis yra ūkininkai. „Spekuliuojant, hipotetiškai kalbant, kad jų ūkiai yra nemaži, jie gali lengvai amortizuoti tą mokestį. Mokestis labiau paveikė vidutinius ir smulkius ūkius“, – nurodo jis.
Taigi, gal tie mažieji neišsilaikys ir parduos žemes arba labai pigiai išnuomos stambesniems? Įrodymo nėra, bet yra analogijos. Monopolizacijos veikia tokiais būdais – sukeliant kitiems, kad ir mokestiniu pagrindu, finansinius sunkumus bei „padedant“ juos „sureguliuoti“. Juk ir Vilniuje mažos parduotuvėlės buvo, bet dingo pasirodžius prekybos centrams.
Rajono ūkininkas Gintas Sodaitis to net nelaiko sąmokslo teorija. „Tai yra labai aiški praktika, kada mokestis smaugia daugiausia smulkius, šeimos ūkius, o ne stambiuosius. Stambieji skaičiuoja, kad jie nuo hektaro kiek daugiau sumokėjo. Kai kurie ūkininkai sumoka ir kelis šimtus tūkstančių. Jie skaičiuoja pagal verslą, iš hektaro gaunant pelną, atimant išlaidas, ir jiems gal nėra taip aktualu. Smulkiam ūkiui tai yra didelė našta, ypač tiems, kurie laiko 3–4 karves, turi nedidelius ūkelius, iki 11 ha žemės. Tai tas mokestis jiems atima dalį pajamų, tada turėti žemės tampa nenaudinga. Ir jie po truputi jas pradės pardavinėti. O kai pradės pardavinėti ir siūlyti, tai reiškia, jos vertė nebus tokia kaip Registrų centro, ir stambieji ūkininkai tą žemę supirkinės. Tai ypač jaučiasi Pakuonio krašte.
Vieni iš tokių stambiausių ūkininkų – Vaicekauskas, Vilionis, tai jiems tas mokestis, jeigu ir sumoka jo daugiau, bet perspektyvoje jiems bus galimybė tame krašte supirkti daugiau brangių žemių pigiau negu rinkos kaina. Tai, sakykim, 10–20 ha turintys ūkininkai paprasčiausiai negalės išsilaikyti. Kas ten žino, kokie tikrieji jų tikslai“, – svarsto jis.
Tiesa, rajono verslininkas Vytautas Drūlia taip nemano. „Didesnis mokestis visus paliečia, ne tik ūkininkus. Ir žemės savininkus, kurie žemės nedirba, paliečia. Aišku, jie galbūt išnuomodami sklypus tą mokestį perkels nuomotojui, bet kad čia stambieji ar smulkieji ūkiai konfrontuoja – sąmokslo teorija mažai tikėtina. Ne tokie pinigai, kad smulkesnis ūkis neatlaikytų, bankrutuotų ir uždarytų ūkį dėl to mokesčio. Jiems daugiau lemia kiti veiksniai: ES, žaliasis kursas, jo politika sugriežtinta ir panašiai“, – svarsto jis.
Kam laikytis įsikibus?
Šiaip ar anaip – visai lyg ir neaišku, kam teistis, jei asociacija tave išmeta? Kam reikia siekti likti ten, kur esi nemylimas? Kalbama apie J.Vilionio teismus dėl pašalinimo iš asociacijos.
G.Sodaitis akcentuoja politiko veiksmus prieš ūkininkus lyg prieš jo tiesioginį rinkėją. „LVŽS turėtų atstovauti ūkininkui, o dabar man ir tuometiniam Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkui dabartinei pirmininkei netgi susitikus su koalicija, šie pareiškė atviru tekstu, kad ūkininkai nėra jų rinkėjai ir jie neprivalo jiems atstovauti… Tada kyla klausimas – kam jie atstovauja. Iš ūkininkų sąjungos tada pasipylė ūkininkų pareiškimai išeiti iš „valstiečių“ partijos. Ir daug kas išėjo“, – nurodo jis.
Prienų rajono ūkininkų sąjungos ekspirmininkas M.Butkevičius sako, kad J.Vilionis bendražygius banaliai apmovė. „Pats buvo Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nariu, bet balsavo prieš ūkininkus. Paskui frakcijoje, kuriai jis priklauso, mums buvo paaiškinta, kad jie atstovauja „ne tik kaimiečiams, bet ir miesčionims“. Tada ir įvyko susirinkimas ir jis buvo pašalintas. Nutarė teistis. Stebėsime procesą“, – VL pasakojo jis.
Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis politiko norus likti asociacijoje aiškina paprastai. „Nieko tame nėra naujo. Kai esi asmuo lyg ir kažkam atstovaujantis, su pažymėjimu, lengviau ir valdžioje, ir žiniasklaidoje, ir visokiuose projektuose vaidentis, savo reikalus tvarkytis, tad nieko nuostabaus, kad ponas supyko ir teisiasi. Ypač skausminga regalijų netektis tada, kai daugiau nelabai kuo pasigirsi. Daug tokio teisinio šlamšto teismuose – vagia antspaudus vieni iš kitų ir pan. Net jau išformuotame Kirtimų tabore buvo ginčas, kuris ten tikras baronas. Negi J.Vilioniui negalima teistis? Galima. Tik kad tokios bylos teismams juokingos, bet ir ten dirbantiems reikia į juokdarius paveizėti, jei cirkan nepasitaiko kada nueiti“, – teigia jis.
J.Vilionio atkirtis oponentams
Politikas ir šiuo klausimu nenusileidžia nei per colį. „Aš balsavau taip todėl, kad esu koalicijoje, LVŽS. Ir mes sumažinome mokestį, nors ne tiek, kiek opozicija reikalavo. Ne ūkininkų sąjunga, bet tarybos narys Arūnas Vaidogas su opozicija. Ir aš už tuos reikalavimus nebalsavau. Nei mane ūkininkų sąjunga įpareigojo, nei kas kitas – aš esu savivaldybės tarybos narys, aš esu laisvas žmogus“, – VL aiškino jis.
Bet kam tas teismas? Kam reikia būti organizacijoje, kuri nenori, kad jūs ten būtumėte, jeigu dauguma nenori?
Į tai J.Vilionis irgi replikavo kategoriškai, nors ne visai į temą. „Ūkininkų sąjungos pirmininku buvo M.Butkevičius. Mes kartu dirbome ir buvome partijoje, paskui jis pabėgo. Aš jam turėjau paklusti, suprantate. Jis buvo ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas. Dabar perrinko pirmininkauti moterį, Astą Gluoksnienę. Jeigu balsuosiu taip, kaip opozicija, tai mane išmes iš partijos. Ten gi ne ūkininkų sąjunga pateikė tą klausimą, bet opozicija. Jie norėjo kad koeficientą pamažintume iki 0,8, o mes pamažinome nuo 1,4 iki 1,2“,– sako jis.
Prokurorams J.Vilionis žada ir europinius teismus, nurodo, koks yra svarbus ir įtakinga.
Laukite tęsinio,
The post Ūkininkas prieš ūkininkus. Kodėl? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
