„Rakto skylutės“ ženklo naudojimas maisto produktų gamyboje

Daug informacijos apie maisto produktą vartotojas gali rasti maisto produkto etiketėje. Svarbu šviesti visuomenę, kad vartotojai mokėtų teisingai skaityti etiketes ir jas suprastų. Tada ir maisto produktų pasirinkimas bus teisingesnis ir palankesnis sveikatai (Stukas ir kt., 2019).

Tačiau mokslininkai Javtokas ir kt. (2013) teigia, kad tik kiek daugiau kaip pusės Lietuvos gyventojų raštingumo lygis yra pakankamas, kalbant apie sąsajas tarp sveikatos ir maisto produktų pasirinkimo. Todėl svarbu didinti sveikatos raštingumą, kad vartotojai mokėtų teisingai pasirinkti ir skaityti maisto produktų etiketes.

Tai pabrėžia ir kiti tyrėjai, kurie nustatė, kad didžiosios dalies Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų faktiniai maitinimosi įpročiai yra netinkami ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Tai įrodo, kad žemas asmens sveikatos raštingumo lygis nulemia įsigijimą netinkamos produkcijos, kuri yra nemaistinga savo sudėtimi (Barzda ir kt. 2016).

Ryšį tarp sveikatos būklės ir sveikatos raštingumo tyrinėja ir užsienio mokslininkai, kurie taip pat teigia, kad prastesnis gebėjimas skaityti maisto produktų etiketes yra susijęs su prastesne sveikatos būkle ir didesniu mirtingumu (Nielsen-Bohlman et al. 2004).

2019 metais Lietuvoje atlikto tyrimo apie gyventojų pasitikėjimą informacija apie mitybą teikiančiais asmenimis duomenys rodo, kad tik maždaug pusei Lietuvos gyventojų yra svarbus mitybos klausimais kalbančio asmens išsilavinimas (Žandaras ir kt. 2023). Šis tyrimas parodo, koks svarbus Lietuvoje yra „Rakto skylutės“ ženklas – padeda vartotojams pasirinkti teisingus rinkoje esančius produktus nesigilinant į jų sudėtį.

1 pav. „Rakto skylutės“ ženklas, šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (2023)

Galima teigti, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų maitinasi netinkamai – jų pasirinkimas yra nesubalansuotas ir neatitinka rekomenduojamų suvartoti maistinių medžiagų normų. Dažniausiai yra per mažai suvartojama pilno grūdo dalių produktų, žuvies ir jų produktų bei daržovių. Dažniau renkamasi vartoti riebius, daugiau druskos ar cukraus turinčius produktus. Netinkamai pasirenkamą mitybą atspindi sveikatos rodikliuose, kurie Lietuvos gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, kalbant apie kraujotakos organų ligas. Daugiau kaip pusė šalies gyventojų (54,7 proc.) yra nutukę arba turintys antsvorio, kas taip pat didina galimybę susirgti kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, ir t. t. (Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programa, 2015). Pagal į 2022 metų gyventojų sveikatos rodiklius, 1 000 Lietuvos gyventojų tenka 27,5 atvejai, kuriems yra priskiriamas TLK-10-AM kodas E66 (nutukimas). Ir kiekvienais metais šis skaičius didėja (Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla, 2022).

Todėl vienas iš Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos tikslų yra formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Šiam tikslui įgyvendinti yra iškelti prioritetai, vienas iš kurių yra gerinti gyventojų sveikos mitybos įpročius. Jam įgyvendinti yra siekiama, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės turėtų gerą prieinamumą prie maisto produktų, kurių sudėtis atitinka rekomenduojamą PSO. Pažymima, kad reikia didinti vartotojų žinias suteikiant reikiamą prieigą prie patvirtintos informacijos apie sveiką mitybą, didinti gyventojų sveikatos raštingumą ir gebėjimą teisingai suprasti ir interpretuoti maisto produktų etiketes (Lietuvos sveikatos strategija, 2014).

2 pav. Šalys, naudojančios „Rakto skylutės“ ženklą. Šaltinis: Swedish Food Agency, 2022

2014 metais LR Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino tarptautinius sveikatai palankesnių maisto produktų kriterijus, kuriuos atitinkančius produktus leista pradėti ženklinti savanorišku ženklu „Rakto skylutė“ (žr. 1 pav.) (Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pakeitimo, 2021).

Pagrindinis šio ženklo tikslas yra padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus iš didelės gausos pasirinkimo ir iš kitų tos pačios grupės maisto produktų. „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami tie patys naudojami maisto produktai, tokie kaip duona, dešra, kepiniai, pieno produktai ir kiti, tačiau turintys savo sudėtyje mažesnį kiekį cukrų, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, be maisto saldiklių, ir gali būti papildyti didesniu maistinių skaidulų kiekiu. Tai yra naudinga ir šalies ekonomikai, kadangi yra plečiamas maisto produktų asortimentas, vartotojai turi didesnę galimybę rinktis, taip didinamas vartotojų ratas. O maisto gamintojai gali savo produkciją plėsti į kitas šalis, kuriose taip pat jau naudojamas šis simbolis (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2023).

Simbolis „Rakto skylutė“ yra sukurtas Švedijos nacionalinės maisto agentūros. Švedijoje jis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai išplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Šis ženklas yra naudojamas Švedijoje, Norvegijoje, Lietuvoje, Danijoje, Islandijoje ir Šiaurės Makedonija (žr. 2 pav.) (Swedish Food Agency, 2022).

Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Roberta Mežetė

Šaltiniai:

1. Stukas, R., Arlauskas, R., Dobrovolskij, V., Austys, D., Strukčinskienė, B., & Griškonis, S. (2019). Lietuvos gyventojų požiūris į maisto ženklinimą. Visuomenės sveikata 29(5), 19–22.
2. Javtokas, Z., Sabaliauskas, R., Žagminas, K., & Umbrasaitė, J. (2013). Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas. Visuomenės sveikata 4(63), 38–46.
3. Barzda, A., Bartkevičiūtė, R., Baltušytė, I., Stukas, R., & Bartkevičiūtė, S. (2016). Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata 1(72), 85–94.
4. Žandaras, Ž., Kutkauskienė, J., Maceinaitė, R., & Stukas, R. (2023). Lietuvos gyventojų pasitikėjimas informaciją apie mitybą teikiančiais asmenimis. Sveikatos mokslai Vol. 33, No. 2, p. 21–27).
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1291 „Dėl nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“
6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (2022), Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Higienos instituto sveikatos informacijos centras.
7. Lietuvos Respublikos seimo nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“ 2014 birželio 26 d. Nr. XII-964
8. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pakeitimo“, 2021 m. gegužės 24 d. Nr. V-1195
9. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (2023). Sąrašas „Rakto skylute“ paženklintų maisto produktų Lietuvos rinkoje.
10. Swedish Food Agency (2022). The Keyhole.

The post „Rakto skylutės“ ženklo naudojimas maisto produktų gamyboje appeared first on Visuomenės sveikatos biuras.