Festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ į Klaipėdą pritraukė ne tik miesto gyventojus, bet ir gausybę svečių iš visos Lietuvos. Tvarumo šventę kūrė savo išmone ir žiniomis besidalijantys dalyviai, o lankytojai mielai įsitraukė į siūlomas veiklas, edukacijas, diskusijas ir meninius projektus.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė džiaugėsi, kad festivalio tradicija sėkmingai gyvuoja – žmonės ir bendruomenės nori aktyviai prisidėti prie tvarumo plėtros ir atrasti naujų būdų, kaip saugoti Žemę.
„Tiek delfinariume, tiek akvariumuose tas pats vanduo yra panaudojamas daugybę kartų. Vandens kokybę palaiko moderni įranga – vadinamosios uždaros gyvybės palaikymo sistemos. Jos vandenį nuolat filtruoja ir papildo reikiamų elementų, kad sąlygos būtų tinkamos muziejaus gyvūnams. Visiems šiems procesams reikia nemažai energijos. O energiją mes siekiame tausoti ir gauti ją iš atsinaujinančiųjų šaltinių, todėl prieš pusantrų metų įsigijome nutolusią saulės elektrinę“, – per festivalio diskusiją „Kas yra tikrasis tvarumas?“ apie svarbų sprendimą pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė.
Jos duomenimis, atsinaujinantys energijos šaltiniai leidžia patenkinti pusę muziejaus elektros energijos poreikio. Direktorė palaiko švarios energijos generacijos idėjas – nuo saulės iki jūrinio vėjo. „Būtų gerai, kad kitą pusę poreikio padėtų patenkinti jūrinis vėjas“, – sakė O. Žalienė.
Lietuvos vartojimo duomenys rodo, kad energijos reikia vis daugiau. Taigi, ir žalioji energija tampa vis svarbesnė, tiek tvarumo siekiantiems vartotojams, tiek visai ekonomikai.
Tyrimai parodė: ramybės oazės aplink elektrines pritraukia gyvūnus
Diskusijoje dalyvavusi tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė pabrėžė, kad kalbant apie atsinaujinančios energijos projektus labai svarbu nuolat bendrauti su visuomene, ypač vietinėmis bendruomenėmis, kurios pajus didžiausią ekonominę vėjo elektrinių naudą.
Mat nuo pat projekto pradžios natūraliai plėtojasi ir verslo ekosistema, įtraukianti vietinius gyventojus – kurianti naujas darbo vietas. O svarbiausia, kad šių darbo vietų prasmė yra didinti mūsų šalies energetinę nepriklausomybę ir nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, kurio vartojimas išskiria didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Galimybė Lietuvai turėti savo vėjo elektrines jūroje yra milžiniška technologinė pažanga. Kartu mes atsižvelgiame į poveikio aplinkai vertinimą, kuriame suderiname tiek nacionalinius teisės aktus, tiek gerąsias užsienio šalių jau esančių projektų praktikas“, – kalbėjo A. Lukoševičienė ir pridūrė, kad su poveikio aplinkai vertinimo rezultatais gali susipažinti visi.
Aplinkosaugos ekspertė pasakojo, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas būtent Baltijos jūroje, prie Danijos krantų. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto. Sėkmingas projektas įtikino visuomenę, kad jūrinė energetika yra labai perspektyvi, o mokslininkai per dešimtmečius atliko daugybę aplinkosauginių tyrimų, kurie išsklaidė mitus ne tik Danijoje, bet ir kitose šalyse.
A. Lukoševičienės teigimu, vėjo elektrinių parke Baltijos jūroje buvo vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti. Per ilgus metus sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės – į ramias ir mažai žmogaus trikdomas oazes jūroje grįžta gyvūnai, randantys priebėgas.
Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Vaida Survilienė diskusiją iliustravo pilkųjų ruonių pavyzdžiu. Pasak mokslininkės, tyrimai rodo, kad ruoniai mėgsta vėjo jėgaines. „Eksploatuojant šias elektrines sukuriama tam tikra dirbtinių rifų buveinė, kur žinduoliams atsiranda maisto resursų. Prie gyvūnų pritvirtinti siųstuvai rodo, kad ruoniai apiplaukia kone kiekvieną vandenyje stūksantį vėjo elektrinės bokštą. Tas pats pastebėta ir tyrinėjant jūrų kiaules – labai mažus banginukus, kurie yra baikštūs ir ypač jautrūs aplinkai. Elektrinių aplinka suformuoja vietą, kurioje jūros gyvūnai aktyviai lankosi ir mėgsta būti“, – konstatavo dr. V. Survilienė.
Dovanojo daug įspūdingų patirčių
Gamtos gerovė ir žmogaus požiūris į aplinką buvo viena pagrindinių festivalio temų. Ne veltui renginio programa Danės skvere prasidėjo Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“.
Po to vyko atviros meninės instaliacijos „Jūržolės“ dirbtuvės, taip pat ekoprotmūšis, Lietuvos jūrų muziejaus virtualios realybės filmo premjera, unikalus koncertas ir komikų pasirodymai.
Festivalio lankytojai įsitraukė į gausybę patyriminių veiklų, į kurias kvietė įvairios įmonės ir organizacijos – renginio partneriai. Prie Lietuvos jūrų muziejaus ir bendrovės „Ignitis renewables“ iniciatyvos šiemet prisijungė net 17 skirtingų įmonių ir organizacijų. Pasak organizatorių, ypač stiprų įspūdį festivalio svečiams paliko Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos gimnazistai, kurie visą dieną vedė žiedinės ekonomikos dirbtuves ir savo pavyzdžiu įrodė, kad tvari ateitis priklauso nuo mūsų pačių.
Taip pat netrūko norinčiųjų patirti distopinę Baltijos jūros ateitį – pasinerti virtualios realybės (VR) filmą „Ateities Baltija: distopija ar realybė?“, kurį sukūrė žinomas VR projektų autorius Vilius Petrauskas, aktyviai bendravęs su Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkais ir specialistais.
Festivalį „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ vainikavo violončelininkų grupės „Voiceless“ kartu su kompozitoriumi Jievaru Jasinskiu paruošta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonijos „Jūra“ šiuolaikinė interpretacija – įspūdingai subangavusi muzika, kalbanti apie ateitį.
