2021 08 26
Ketvirtadienį susitikimo su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais ir diplomatinių atstovybių akredituotais delegatais Lietuvoje metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad būtina pritaikyti ES migrantų statusą reglamentuojančią teisinę sistemą prie šiandieninių realijų ir užtikrinti fizinio barjero statymą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.
„Nėra toleruotina migrantus pasitelkti kaip ginklą hibridiniame kare, dėl to privalome užtikrinti, kad ES teisės aktai sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse tokiomis situacijomis numatytų apsaugos priemones, leidžiančias valstybėms narėms veikti greitai ir ginti nacionalinį saugumą“, – teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Lietuva atitinkamus teisės aktų pakeitimus nacionaliniu lygmeniu priėmė dar šių metų vasarą, o šią savaitę buvo priimtas nutarimas dėl fizinio barjero įrengimo pasienyje su Baltarusija, kuris užtikrina būtinas teisines, finansines ir organizacines sąlygas skubiam jo įrengimui. Nutarime numatyta, kad fizinio barjero aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 m, ilgis siekti 508 km ir jis turi būti aprūpintas šiuolaikinėmis stebėjimo sistemomis. Šiam projektui įgyvendinti Lietuva siekia ES finansinės paramos.
„Lietuvai sunkiu metu pajutome, kad turime stiprų užnugarį. Jūsų politinė, finansinė, techninė humanitarė parama bei pagalba statant fizinį barjerą, saugantį išorinę ES sieną, patvirtina, kad tai – visos Europos Sąjungos interesas“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė džiaugėsi dvišaliu pagrindu gaunama parama fizinio barjero įrengimui. Iš Estijos gauta 105 km koncertinos, Vengrija pasiūlė paramą reikalingomis medžiagomis 15 km fizinio barjero įrengimui, o vakar gauta žinia, kad Čekijos Vyriausybė priėmė sprendimą Lietuvai skirti apie 530 tūkst. eurų paramą, kurią bus galima naudoti ir fizinio barjero įrengimui.
Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Tačiau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos, nes artėjant žiemos sezonui susiduriama su naujais iššūkiais – apgyvendinimo patalpų, tinkančių lietuviškai žiemai, trūkumas, migrantų vaikų švietimas ir sveikatos priežiūra. Taip pat laukiama Europos Komisijos sprendimų dėl sienų stebėjimo sistemų finansavimo galimybių. Lietuvos vertinimu, sienos stebėjimo sistemų įrengimui reikalingas 42 milijonų finansavimas.
Lietuva jau iš 19 šalių sulaukė pasiūlymų dėl humanitarinė pagalbos teikimo. 16 šalių pagalba jau pasiekė Lietuvą – palapinės ir moduliniai nameliai, lovos, antklodės, baldai, elektros generatoriai, šildytuvai ir kitokios migrantų apgyvendinimui reikalinga įranga.
Pagal dvišalius susitarimus Austrija, Estija, Lenkija, Slovėnija, Ukraina, JAV atsiuntė pareigūnų, technikos, suteikė ekspertinę paramą.
Lietuvoje taip pat dirba Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol) ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų vykdytojai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau valdyti migracijos krizę.