Transporto priemonių savininkams kylant abejonių, kas, kiek ir už kokius automobilius turės mokėti registracijos ir naudojimo mokesčius, Aplinkos ministerija pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus.
Ar siūlomas mokestis sumažins Lietuvos automobilių parko taršą?
Mokesčio tikslas – paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, – pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimės, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus, o kiti vairuotojai taip pat rinksis visuomenės sveikatai ir aplinkai draugiškesnius, efektyviau kurą naudojančius automobilius.
Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už turimą ar naujai įsigyjamą automobilį?
Kokį reikės mokėti registracijos ar valdytojo (naudotojo) mokestį pagal šiuo metu pateiktą įstatymo projektą, galite pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.
Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bus renkamas nuo 2024 sausio 1 d.
Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, vadinasi, keičiantis Kelių transporto priemonių registre registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės.
Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Ar tie, kurie automobilį vairuoja tik keletą kartų per metus, taip pat mokės mokestį?
Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. nemokančiųjų ir mokančiųjų simbolinį mokestį dalis dar didės vairuotojams renkantis tvaresnius būdus keliauti ir tobulėjant automobilių technologijoms.
Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą.
Retai naudojančius automobilius gyventojus taip pat kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla bent didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.
Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti?
Automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:
- Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 – erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
- 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
- Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. t. y., kai įsigaliojo pirmasis registracijos mokestis Lietuvoje.
- Nuo mokesčio atleidžiami automobiliai, kurie specialiai pritaikyti žmonėms, turintiems negalią.
Atkreipiame dėmesį, kad lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui.
Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Aplinkos ministerijos vertinimu, keičiant 2,5 l variklio tūrio automobilį į ekonomiškesnį 1,6 l analogiškos klasės automobilį galima sutaupyti 800-1000 EUR per metus (jeigu per metus nuvažiuojamas atstumas sudaro 20 000 km). Brangstant degalams, nuvažiuojant dar didesnį atstumą, atitinkamai būtų sutaupyta dar daugiau išlaidų.
Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyvių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems nei registracijos, nei metinis mokestis nebūtų taikomas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Tai ne tik sumažintų aplinkos taršą, bet ir leistų gyventojams už kurą sutaupytas lėšas panaudoti kitoms reikmėms.
Kokios mokestinės sąlygos sudaromos kemperiams, kuriais naudojamasi iki kelių mėnesių per metus?
Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį. Šis principas galios visoms transporto priemonėms (ne tik kemperiams).
Ar siūlomas automobilių taršos mokestis apmokestina automobilių taršą, ar tai naujas turto mokestis?
Automobilių taršos mokesčių formulės pagrindą sudaro vien taršos kriterijai:
- Poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.
- Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis. Gerinama oro kokybė prailgintų gyvenimo trukmę, taupytų gydymui skiriamas mokesčių lėšas, sumažintų priešlaikinių mirčių skaičių.
Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą.
Ar nuo šiol gyventojai, įsigydami naują automobilį, turės rinktis elektra varomą transporto priemonę?
Mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Tai nereiškia, kad norint išvengti automobilio taršos mokesčio teks rinktis tik elektra varomą automobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių CO2 pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiandien tokių automobilių Lietuvoje rieda 177 000, o elektromobilių tarp jų sudaro tik 3 000).
Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke. Aktualias Klimato kaitos programos priemones galima rasti čia:
1. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę:
https://www.apva.lt/kvietimas-maziau-tarsiam-automobiliui-isigyti/
2. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas:
https://www.apva.lt/kvietimas-paspirtukams-dviraciams-viesojo-transporto-ir-dalijimosi-paslaugu-kompensacijoms-pridavus-tarsu-automobili/
3. Kvietimas įsigytiems naujiems ir naudotiems elektromobiliams kompensuoti:
https://www.apva.lt/kvietimas-pagal-priemone-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2/
Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį?
Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos visuomenės sveikatai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje taikomas akcizas nemažina taršos problemų, nes transporto kuro vartojimas išaugo 1,5 karto per pastaruosius 15 metų ir kasmet tebeauga, o automobilių parkas išlieka taršus ir senas.
Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais. Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų. Įvertinus bendras automobilio išlaikymo išlaidas, savininkams bus aiškesni motyvai elgsenai keisti.
Kodėl automobilio tarša apmokestinama pagal gamintojų parametrus, o ne faktinę taršą?
Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su angies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. Dyzelinių automobilių matuojamas kitas parametras – dūmingumas.
CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Tuo metu padidėjęs CO išmetimas rodo, kad kuro degimo sąlygos yra pablogėjusios (jų priežastimi gali būti susidėvėjusios variklio dalys, netinkamai sureguliuotas kuro ir oro mišinys ar pan.).
Išmetamą CO2 kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas.
Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis. Techniškai tvarkingas automobilis, tinkamai jį prižiūrint ir eksploatuojant, neturėtų viršyti gamintojo nurodytų verčių.
Kodėl negalima mokėti už nuvažiuotus kilometrus pagal faktą?
Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą nepatikimas:
- Taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos.
- Faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką.
- Mokesčio surinkimas per degalų akcizą, kaip rodo praktika, neskatina elgsenos pokyčių ir nemažina taršos problemų.
Planuojamu metiniu mokesčiu numatyta galimybė stabdyti automobilio dalyvavimą eisme ir mokėti tik už tą laikotarpį, kuriuo transporto priemonė naudojama.
Kam bus skiriamos iš automobilių taršos mokesčio gautos valstybės pajamos?
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Darnaus judumo fondo lėšomis naudotųsi visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačios savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.
Ar šalyje bus draudžiama naudoti kitur registruotus automobilius?
Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje, neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis. Kitose valstybėse registruotomis transporto priemonėmis dalyvavimas eisme leidžiamas iki 90 dienų.
Kaip sužinoti, ar man reikia keisti turimą automobilį?
Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Pavyzdžiui, jeigu jūsų automobilis yra dyzelinis, jo CO2 emisijų dydis yra palyginti didelis ir jį naudojate kasdien, jums bus paskaičiuotas didesnis naudotojo mokestis.
Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės. Be to, šiuo metu valstybė skatina elektromobilių įsigijimą kompensuojant iki 5 000 EUR už įsigytą naują elektromobilį.