Baigiančio kadenciją aplinkos ministro priimtas įsakymas, susijęs su statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 pakeitimais, sukėlė nemažai klausimų ir kritikos.
Šis sprendimas, nors ir vedamas gerų ketinimų palengvinti biurokratinę naštą, griauna efektyviai veikusią sistemą ir atveria duris abejotinoms praktikoms, kurios kelia grėsmę statinių kokybei bei saugumui. Nepaisant gausių rinkos dalyvių pastabų ir prašymų palikti reikalavimus, išeinantis ministras pasirašė įsakymą grąžinantį statybų rinką į praeitį.
Pakeitimų esmė – leidimas naudoti nesertifikuotas vėdinamų fasadų sistemas be privalomos techninės išvados. Atsakomybė už sprendinių tinkamumą perduodama projektuotojams ir ekspertizės rangovams, o tai iš esmės keičia atsakomybės paskirstymą ir mažina aiškių kontrolės mechanizmų efektyvumą. Patys projektuotojai tai vertina kaip kelio piktnaudžiavimui atvėrimą.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Valdemaras Gauronskis šią situaciją įvardina labai paprastai: „Pakeitus nuostatas iš esmės įteisinama galimybė projektuotojui nepagrįsti statinio projekto sprendinių, pateikti statytojui (užsakovui) statinio projektą, neatitinkantį STR 1.04.04 reikalavimų. Iš dalies panaikinama vėdinamos sistemos konstrukcijų dalies projektavimo prievolė, užtenka nubraižyti ir galima statyti. Projektuotojas gali pasiūlyti statytojui (užsakovui) savo sąnaudomis užsakyti išvadą ir pagrįsti (arba ne) projektinius sprendinius, patikrinti jo darbą, tačiau visa atsakomybė už pasekmes tenka statytojui (užsakovui) ir (ar) statybos rangovui. Tai didelė grėsmė tiek renovacijai, tiek ir visai ateities statybai“.
Kaip teigia Justas Motiejūnas, UAB „FM17“ direktorius, atšauktas NTĮ reikalavimas sukuria precedentą renovacijos ar viešųjų pirkimų segmente, kur svarbiausias kriterijus yra kaina – neatsakingi konkursų dalyviai rinksis pačias pigiausias medžiagas, neatitinkančias standartų, kas tik pagilins renovacijos problemas, tokias kaip nekokybiškų ir nesuderintų medžiagų naudojimas, krentančios plytelės, degūs fasadai, kurios iki reglamentavimo įsigaliojimo buvo labai ryškios ir dabar joms vėl atveriamas kelias, nes projektuotojas galės spręsti, ar jam reikia to nacionalinio techninio įvertinimo, sertifikavimo ar išvados, ar nereikia, nes tam nėra jokių vertinimo taisyklių ar projektavimo taisyklių.
„Šis pakeitimas yra nepamatuotas, skubotas ir tą reikalavimą bei reglamentavimą, ypatingai viešųjų projektų, kuriuose naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, būtina palikti. Ambicija padaryti daug renovacijų yra, tačiau reguliavimo ir užtikrinimo, kad viešieji pinigai būtų naudojami tinkamai, trūksta. Rangovai dažnai būna abejotinos kompetencijos ir dabar jie gali daryti įtaką sprendimui, ar reikia sertifikatų, ir jie gali rinktis medžiagas, kurios jiems atrodo, kad yra geros ar tiesiog pigios“, – teigia Justas Motiejūnas.
Griaunama veiksminga praktika
Iki šiol veikiantis reglamentas reikalavo, kad visi statinio fasado sprendimai būtų pagrįsti techninėmis išvadomis. Tai leido užtikrinti konstrukcijų tinkamumą, saugumą ir ilgaamžiškumą. Naujuoju įsakymu šie reikalavimai tapo neprivalomi, o tai reiškia, kad projektuotojai ir statytojai nebeturės aiškių gairių, kaip vertinti vėdinamas sistemas, nes metodikos nei priemonių, nei įstatymų bei poįstatyminių aktų projektavimui nėra.
Mūsų kalbinti projektuotojai teigė, jog atsakingi ir didesnių miestų projektuotojai ir toliau reikalaus šių nacionalinių techninių įvertinimų, sertifikatų, nes didžioji dalis parametrų, kurie yra NTĮ, yra fizikiniai dydžiai ir nustatomi tik bandymų metu, todėl atsakingi projektuotojai ir toliau reikalaus sertifikatų. Tačiau rajonuose, kur techninės kontrolės mažiau ir yra geresnės sąlygos piktnaudžiauti, situacija bus prasta, ypač renovacijų segmente, nukentės paprasti gyventojai.
Teisinės spragos ir painiava
Sprendimas sukėlė teisinio neaiškumo situaciją: reglamentas numato galimybę naudoti fasadų sprendinius be papildomų išvadų, tačiau nesuteikia aiškių kriterijų, kaip įrodyti tokių sprendinių tinkamumą. Ekspertų teigimu, tai gali sukelti situacijas, kai kiekvienas projektas bus interpretuojamas skirtingai, didės konfliktų ir teisinio ginčo atvejų.
Abejonės dėl kokybės ir saugumo
Kyla pagrįstos abejonės, ar toks sprendimas nepakenks pastatų kokybei. Vėdinamos fasadų sistemos – viena sudėtingesnių statybinių konstrukcijų, reikalaujančių griežtų techninių vertinimų. Panaikinus privalomą išvadų rengimą, didėja rizika, kad projektavimo metu bus ignoruojami svarbūs aspektai, tokie kaip medžiagų suderinamumas, atsparumas aplinkos poveikiui ir konstrukcijos saugumas.
Tokias rizikas įžvelgia ir Justas Motiejūnas: „Pagrindinės rizikos yra nekokybiškos trumpalaikės medžiagos, naudojamos projektuose, dėl to turėsime byrančias, nesaugias konstrukcijas, neaiškios kilmės, iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, Indija ir panašiai importuojamų nepatikrintų ir dažnai nesaugių medžiagų naudojimą. Tokių situacijų jau turėjome ne vieną prieš šiam reglamento punktui atsirandant, tai ir Santariškių klinikų situacija, kur vietoje A degumo klasės medžiagų buvo panaudotą E (ypač degios) klasės fasadinės medžiagos ir kiti, kur viešaisiais pinigais finansuoti projektai pastatyti ar renovuoti nesaugiai.“
Mažėjantis pasitikėjimas statybos sektoriumi
Lietuvos statybos sektorius jau dabar susiduria su pasitikėjimo problemomis. Dažni teisės aktų pakeitimai kelia nepasitenkinimą tiek tarp specialistų, tiek visuomenėje. Ministerijos nekompetencija ir sprendimų nepagrįstumas prisideda prie renovacijos tempo lėtėjimo. Naujuoju įsakymu signalizuojama, kad vietoje pastangų tobulinti sektorių imamasi kompromisų, kurie grąžina mus į praeitį.
Kas toliau?
Statybos rinkos dalyviai kviečia naująjį aplinkos ministrą peržiūrėti sprendimą ir imtis veiksmų, kurie ne tik skatintų inovacijas, bet ir užtikrintų saugumo bei kokybės standartus. Liberalizuoti taisykles nepakanka – būtina sukurti aiškias ir pagrįstas gaires, kurios užkirstų kelią chaotiškam reguliavimui ir užtikrintų ilgalaikį statybos sprendinių patikimumą.
Savo poziciją pateikia ir UAB „FM17“ direktorius Justinas Motiejūnas: „Optimaliausia būtų grąžinti ankstesnę reglamento redakciją bei supaprastinti išvados dėl vėdinamos sistemos tinkamumo davimo procesą. Būtent to ir siekė buvęs ministras, inicijuodamas šį pakeitimą – mažinti perteklinę biurokratiją, tačiau kartu neatsisakyti saugumo garantijų.“
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis, vertindamas šio reglamento pakeitimus, pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus reikalavimas dėl vėdinamų sistemų privalomumo sertifikuoti keitėsi net keturis kartus. Nuo redakcijos, įsigaliojusios 2021 m. sausio 1 d., kuri sudarė tik vieną sakinį „12.1. pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas“, šis reikalavimas dabartinėje redakcijoje išdėstomas kone per pusantro puslapio ir dar sukuriamas reglamento priedas, susidedantis iš penkių puslapių. Tokiu būdu, vietoj to, kad būtų suvienodintos sąlygos į rinką tiekti vėdinamų sienų komplektus, prisilaikant reikalavimų, nurodytų reglamentuojamų produktų sąraše, kur yra išdėstytos jiems keliamos esminės charakteristikos pagal naudojimo paskirtį, t. y. NTĮ arba ETĮ pagal Europos vertinimo dokumentą EAD 090062-01-0404 „Mechaniškai tvirtinami išorinių sienų apdaro rinkiniai“, minėtame reglamente sukuriama galimybė projektuotojams „surinkti“ šį komplektą iš atskirų, tarpusavyje nesuderintų elementų, taip neužtikrinant sistemai reikiamo stabilumo ir kitų esminių charakteristikų. Reglamente įteisintas iki šiol neegzistavęs naujas norminis dokumentas – išvada dėl vėdinamos sistemos tinkamumo naudoti – tikrai nesumažina biurokratinės naštos, o tik padidina „pilkąją“ projektavimo galimybę, kur galutinė atsakomybė už šios vėdinamos sistemos tinkamumo naudoti išvados rengimą perkeliama statytojui (užsakovui). Statytojas (užsakovas) yra įpareigojamas inicijuoti išvados rengimą, o tuo pačiu ir apmokėjimą, su atitinkančia techninio vertinimo įstaiga, pateikti gautą išvadą dėl vėdinamos sistemos tinkamumo naudoti statinio projektuotojui ir statinio projekto ekspertizės rangovui. Ar tai biurokratinės naštos mažinimas? Ar statytojas (užsakovas), nebūdamas statybos profesionalas, gali tinkamai įvertinti ir atlikti jam perkeltas naujas, nebūdingas jo veiklai, funkcijas? S.Skrodenio nuomone, racionaliausia būtų suderinti keliamus reikalavimus vėdinamų sistemų projektavimui ir statybai reglamente su nuostatomis statybos produktams, turintiems darniuosius standartus, įteisintomis aplinkos ministro įsakymu patvirtintame reglamentuojamų statybos produktų sąraše.
Lietuvos visuomenė nusipelno ne tik estetiškų, bet ir saugių, ilgaamžių pastatų. Baigiančio kadenciją ministro sprendimas turėtų būti vertinamas ne tik iš ekonominės, bet ir socialinės bei technologinės perspektyvos. Tik aiški, pagrįsta ir skaidri teisinė sistema gali užtikrinti statybos sektoriaus pažangą bei ilgalaikį visuomenės pasitikėjimą.
Polistireninio putplasčio asociacijos informacija ir nuotr.
The post Baigiančio kadenciją aplinkos ministro sprendimas: žingsnis atgal Lietuvos statybos rinkoje? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
