08 Gru
Cukrinis diabetas – galimybė gyventi sveikiau ar našta gyventi įprastai?
Cukrinis diabetas – liga, kuri yra dažnesnė nei gali pasirodyti. Lietuvoje ja serga kas 20-as žmogus, o ją sukelia angliavandenių apytakos sutrikimai. Liga gali atsirasti dviem būdais. Pirmuoju atveju imuninė sistema klaidingai insuliną palaiko svetimkūnių ir jį naikina (I tipo diabetas). Antras būdas – cukrinis diabetas gali išsivystyti žmogaus ląstelėms tampant atsparioms insulinui (II tipo diabetas). Ši forma būdinga vyresniems žmonėms. Abiejų tipų simptomai yra panašūs: troškulys, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs, tačiau II tipo diabeto simptomai gali išryškėti vėliau. Negydant cukrinio diabeto gresia komplikacijos (amputacija, mirtis), tačiau tinkamai kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje galima gyventi normalų gyvenimą.
Cukrinis diabetas vis dažniau neaplenkia jaunų žmonių. Tačiau kontroliuojant šią klastingą ligą įmanoma gyventi įprastai. Tai paliudijo mūsų kalbinta jaunuolė (29 m.) iš Klaipėdos rajono, serganti šia liga. Su kokiomis problemomis susiduriama, kuo gyvenimas kitoniškesnis nei nesergančiųjų cukriniu diabetu, o gal gyvenimas ir geresnis?
Kaip sužinojote, kad sergate cukriniu diabetu? Kokie buvo simptomai?
Pirmųjų simptomų nelabai pamenu, kadangi ligą diagnozavo vaikystėje. Pamenu, jog mamai buvo daug streso. Kai man buvo 6 metukai tikriausiai buvo atlikti standartiški tyrimai, kurių metu nustatė padidėjusį cukraus lygį. Taip ir pradėjau kelionę su šia liga Kauno klinikose.
Kaip kontroliuojate cukrinį diabetą? Ar dabar kitaip kontroliuojate šią ligą po gimdymo?
Nepriklausomai nuo amžiaus, ši liga kontroliuojama visada taip pat. Šiai ligai būtent ir yra svarbiausia, kad ateityje išvengtum komplikacijų, gera kontrolė. Kadangi su šia liga gyvenu jau 23 metus, per šį laikotarpį kontroliuoti ligą padedantys būdai pasikeitė: nuo insulino penų (aut. pastaba: insulino adatų) prie insulino pompų (man asmeniškai tai nepasiteisino), nuo pirštukų badymo perėjo prie sensorių (aut. pastaba: jutiklių). Sensoriai cukrui matuoti man buvo išsigelbėjimas, tai labai lengvina ligos kontrolę ir leidžia pamiršti, kad sergi.
Kokią įtaką cukrinis diabetas turėjo mokslams, darbui, auginant dukrą, santykiams šeimoje kol gyvenote su tėvais ir po to su vyru?
Neturėjo ir neturi visiškai jokios įtakos. Ši liga visiškai neapriboja tavo galimybių ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Žinoma, čia labai svarbus tavo paties požiūris ir nusiteikimas. Draugų tarpe yra žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kurie atsisakė lankyti mokyklą, studijuoti akivaizdžiai ir t.t. Bet tai jų pasirinkimas.
Liūdniausia kai gydymo įstaigose dar sutinku gydytojų, kurie visus negalavimus tapatina su cukriniu diabetu. Apsilankius pas tokį gydytoją dėl visiškai nesusijusios su šia liga priežasties, viską nurašo diabetui.
Ar dabartiniame darbe ar praėjusiame jūsų kolegos/vadovas žinojo apie ligą? Ar tai darė įtakos bendravime su kolegomis?
Dažniausiai darbo pokalbio metu niekas neklausia kuo tu sergi. Manau šis klausimas nelabai etiškas. O ir šiaip aš nelabai jaučiuosi kitokia, todėl net nepagalvoju darbo pokalbio metu pasakoti apie savo sveikatą. Manau retas kas pasakoja. Tai dažniausiai tiesiog visi sužino eigoje, kai prasideda bendravimas.
Ar sunku buvo susitaikyti su šia liga?
Liga yra mano gyvenimo dalis, kadangi sergu nuo vaikystės. Būnant vaiku dar nelabai supranti, kad tai keičia tavo gyvenimą, tai tiesiog yra norma, todėl jokių susitaikymų ar nesusitaikymų su šia liga nepatyriau.
Ar dėl šios ligos buvo kilęs rimtas pavojus gyvybei?
Kol kas tokių incidentų neturėjau ir labai tikiuosi, jog neturėsiu, nors mano cukrinio diabeto stažas jau 23 metai.
Kas sunkiausia sergant cukriniu diabetu?
Nepamiršti, jog sergi cukriniu diabetu.
Ar cukrinis diabetas ko nors išmokino?
Pagrindinis dalykas, ko diabetas išmokino – prisižiūrėti savo sveikatą: rinktis sveiką gyvenseną, sveiką mitybą, netingėti pajudėti. Nors ir šiaip visada buvau hiperaktyvi.
Ko sveiki žmonės nevertina, negali suprasti?
Nežinau net ką atsakyti, nes jaučiuosi sveika, tik labiau prisižiūrinti savo sveikatą, ką šiandienos jaunimas ir suaugę asmenys neretai pamiršta arba tik susirūpina savo sveikata esant jau rimtai bėdai. Todėl tikrai raginčiau visus nors kartą per metus atlikti sveikatos profilaktinius tyrimus, nes negali žinoti, kas tavęs laukia.
Ką patartumėt žmogui, kuriam diagnozavo cukrinį diabetą?
Pirmiausia nepasiduoti stresui ir negalvoti, kaip viskas dabar bus, nes tikrai viskas bus gerai. Susidraugavus su savo organizmu pamiršite, jog kažkuo sergate.
Pasak pašnekovės, su tinkamu požiūriu ir šiuolaikinėmis technologijomis, sergant cukriniu diabetu galima gyventi normalų gyvenimą, be didelių apribojimų. Galima mokytis, studijuoti dirbti ir tai netrukdo sukurti šeimą. Didžiausias iššūkis yra nepamiršti, kad vis dar sergi.
__________________________________________________
Jaunuoli gali nemokamai, anonimiškai bei konfidencialiai konsultuotis su jaunimo koordinatore:
El. paštu: greta.rackauskaite@visuomenessveikata.lt;
Telefonu: 8 659 93739
Susitikti galime:
- Klaipėdos g. 11, Gargždai;
- Klaipėdos g. 4 – 2, Priekulė;
- Šermukšnių g. 3, Veiviržėnai.
Sek aktualias naujienas:
Finansuojama iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinat projektą „Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio įdiegimas Akmenės, Klaipėdos ir Raseinių rajonų savivaldybėse”
____________________________________________________
Informaciją parengė Greta Račkauskaitė, jaunimo sveikatos koordinatorė
Informacijos šaltinis:
