Daugiau
nei
pusė
(56
proc.)
šalies
gyventojų
palankiai
vertina
Lietuvos
žemdirbius.
48
proc.
apklaustųjų
nuomone,
žemės
ūkis
yra
labai
svarbi
Lietuvos
ekonomikos
šaka.
Šias
ir
kitas
įžvalgas
atskleidė
Lietuvos
grūdų
augintojų
asociacijos
(LGAA)
užsakymu
bendrovės
„Spinter
tyrimai“
atlikta
reprezentatyvi
apklausa,
kurioje
dalyvavo
1012
šalies
gyventojų
nuo
18
iki
75
metų
amžiaus.
Lietuviai
vertina
ūkininkų
darbą
Tyrimo
metu
nustatyta,
kad
iš
56
proc.
teigiamai
į
ūkininkus
žiūrinčių
Lietuvos
gyventojų:
41
proc.
žemdirbius
vertina
greičiau
palankiai,
15
proc.
–
labai
palankiai.
Sunku
savo
nuomonę
šiuo
klausimu
pasakyti
buvo
31
proc.
apklaustųjų.
13
proc.
respondentų
žemdirbius
vertina
nepalankiai,
12
proc.
–
greičiau
nepalankiai
ir
vos
1
proc.
–
visiškai
nepalankiai.
Anot
tyrėjų,
Lietuvos
ūkininkus
dažniau
labai
palankiai
vertino
moterys
bei
su
žemės
ūkiu
susiję
respondentai.
Paprašyti
įvardyti,
kodėl
teigiamai
vertina
ūkininkus,
26
proc.
nurodė,
kad
pastarieji
aprūpina
maisto
produktais,
todėl
laikytini
maitintojais.
19
proc.
pasitikėjimą
ūkininkais
išreiškė
dėl
to,
kad
jų
nuomone,
ūkininkai
yra
darbštūs.
7
proc.
apklaustųjų
vertina
šalies
ūkininkų
pagamintos
produkcijos
kokybę.
4
proc.
svarbu,
kad
tai
„lietuviškas
verslas“.
3
proc.
respondentų
patinka,
kad
ūkininkai
gamina
sveikus,
natūralius
vietinius
produktus.
Tarp
neigiamai
vertinančių
ūkininkus,
18
proc.
apklaustųjų
nurodė,
kad
jiems
nepriimtina,
jog
žemdirbiai
„daug
skundžiasi“.
4
proc.
apklaustųjų
atrodo,
kad
ūkininkai
„naudoja
daug
chemijos,
netausoja
gamtos“.
3
proc.
respondentų
neigiamai
žiūri
į
žemdirbius
dėl
to,
kad
šie
yra
„brangininkai“.
Pasak
Lietuvos
grūdų
augintojų
asociacijos
vadovo
Aušrio
Macijausko,
nors
neigiamai
vertinančių
ūkininkus
yra
gerokai
mažiau
nei
juos
palaikančiųjų,
tokios
reakcijos
–
žmogiškos.
„Natūralu,
kad
kai
kam
gali
susidaryti
įspūdis,
jog
ūkininkai
daug
skundžiasi.
Tačiau
reikėtų
neužmiršti,
kad
esame
visiškai
priklausomi
nuo
gamtos
stichijų,
o
jos,
kaip
parodė
ir
šie
metai
–
ypač
nenuspėjamos
ir
vos
per
valandą
gali
„nušluoti“
visą
metų
triūsą.
Taigi,
reakcijos
į
tokius
įvykius
–
labai
žmogiškos,
–
paaiškina
LGAA
vadovas.
Jo
teigimu,
tarša
šalies
žemės
ūkyje
taip
pat
yra
ganėtinai
minimali.
Dar
daugiau
–
pagal
trąšų
ir
pesticidų
naudojimą
Lietuvos
ūkininkai
apskritai
yra
laikomi
žaliausiais
Europos
Sąjungoje:
„Turime
turtingiausias
sėjomainas,
taikome
precizinio
ūkininkavimo
priemones“,
–
priduria
A.
Macijauskas.
Žemės
ūkis
–
strateginė
Lietuvos
ūkio
šaka
Tyrimo
duomenimis,
beveik
pusės
apklaustųjų
(48
proc.)
nuomone,
žemės
ūkis
yra
labai
svarbi
Lietuvos
ekonomikos
šaka,
28
proc.
–
svarbi
ir
tik
1
proc.
gyventojų
pasirodė,
kad
žemės
ūkis
yra
visiškai
nesvarbus.
Vidutinis
vertinimas
siekė
4,19
iš
5
balų.
Apklausa
parodė,
kad
maksimaliais
5
balais,
kaip
labai
svarbią
Lietuvos
ūkio
šaką,
žemės
ūkį
dažniau
įvardijo
moterys
taip
pat
vyresni
nei
45
metų
vyrai
bei
tie
apklausos
dalyviai,
kurie
yra
gana
artimai
susiję
su
žemės
ūkiu.
Vidutiniškai
(3
balais)
žemės
ūkį,
kaip
svarbią
šalies
ekonomikos
šaką
dažniau
laiko
vyrai
taip
pat
respondentai
nesusiję
su
ūkininkavimu.
Lietuvos
grūdų
augintojų
asociacijos
vadovo
A.
Macijausko
teigimu,
tyrimas
atskleidė,
kad
esant
ekonominiam
neapibrėžtumui
bei
vykstant
karui
Ukrainoje,
žemės
ūkio
sektorius
Lietuvoje
atlieka
labai
svarbias
ekonomines
bei
socialines
funkcijas
ir
yra
reikšminga
šalies
ūkio
šaka.
„Žemės
ūkis
valstybei
yra
strategiškai
svarbus
ir
tam
yra
kelios
priežastys.
Karas
Ukrainoje,
o
prieš
tai
užklupusi
COVID-19
pandemija
atskleidė,
kad
ilgos
maisto
tiekimo
grandinės,
kai
produktus
gauname
iš
kitų
šalių,
krizių
metu
tampa
labai
jautriu
klausimu,
nes
esame
nebe
tokie
saugūs.
Maisto
produktais
turime
ir
galime
apsirūpinti
patys.
Tai
parodo
šalies
atsparumą
krizėms“,
–
įsitikinęs
A.
Macijauskas.
Reprezentatyvų
šalies
gyventojų
tyrimą
2023
m.
birželio
mėn.
pabaigoje
Lietuvos
grūdų
augintojų
asociacijos
užsakymu
atliko
nuomonės
ir
rinkos
tyrimų
bendrovė
„Spinter
tyrimai“.
Apklausoje
dalyvavo
1012
respondentų,
tyrimo
rezultatai
reprezentuoja
šalies
gyventojų
nuo
18
iki
75
metų
nuomones
ir
vertinimus.
