Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 332,3 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo 2 054,1 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 2 386,4 mln. eurų deficitą.
2021 metų centrinės valdžios pajamos sausį–rugsėjį buvo 12 172,7 mln. eurų, išlaidos – 12 309,3 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 195,7 mln. eurų.
Mokesčiai sudarė 60,2 proc. sausio–rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 32,2 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 60,8 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,3 proc. bei dotacijos – 8,5 proc.
Centrinės valdžios pajamos šių metų rugsėjį siekė 1 446,5 mln. eurų, išlaidos – 1 247,9 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 22,2 mln. eurų. Šių metų rugsėjo mėnesio centrinės valdžios perteklius siekė 176,4 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugsėju, balansas geresnis 313,1 mln. eurų. Rugsėjį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (62,0 proc.) ir socialinės įmokos (30,7 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (60,6 proc.).
Papildoma informacija:
Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus: Rezervinį (Stabilizavimo), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje ir valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.