Dalinkitės
Šeštadienį baigiasi išimtis, leidžianti į Lietuvą įvežti Europos Sąjungos sankcionuojamas baltarusiškas statybines medžiagas. Tačiau ir iki šiol buvo bandymų įvežti jas nelegaliai, todėl manoma, kad įvairūs apribojimai palieka galimybę atsivežti šių medžiagų ir ateityje.
Pasak teisinių konsultacijų bendrovės „Ecovus Preventus Law“ sankcijų specialistės Rūtos Sakalauskaitės, šeštadienį baigiasi ES Tarybos reglamento suteiktas laikotarpis, kuriuo dar galima įsivežti statybines medžiagas iš Baltarusijos pagal sutartis, sudarytas iki kovo 2-osios. Trys mėnesiai, anot jos, buvo suteikti įsipareigojimams įvykdyti ir nutraukti sutartis.
„Jeigu turima sutartis, kurioje yra visos sąlygos dėl kainų, dėl kiekio, prekės užsakytos, tai verslas turi teisę jas atsivežti. Taip tiesiog suteikta išimtis per tris mėnesius nutraukti sutartis, atsiskaityti. Po kovo 2-osios nėra duotas leidimas sudaryti sutarčių, kaip nors jas keisti, prisiimti naujų prievolių, apeiti“, – BNS sakė R. Sakalauskaitė.
Nuo birželio 5-osios į Lietuvą draudžiama įvežti baltarusiškos kilmės ar iš šalies importuojamą medieną, jos gaminius, cementą, geležies ir plieno gaminius, gumines padangas, skelbia Muitinės departamentas.
Vis dėlto departamento atstovė tvirtino, kad nuo kovo pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje užfiksuota maždaug pusšimtis bandymų statybinių medžiagų įvežti be sutarčių.
„Tos prekės buvo vežamos, o muitinės pareiga – tikrinti, ar yra galiojančios sutartys. Ne visi galėjo tai įrodyti, dėl to fiksuota apie 50 pažeidimų“, – BNS sakė Muitinės departamento ryšių su žiniasklaida specialistė Lina Laurinaitytė-Grigienė.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas teigė neturintis žinių, ar organizacijos nariai dar vežasi medžiagų iš Baltarusijos.
„Iš savo organizacijos neturiu tokios informacijos, kad jie užsipirkinėtų daug medžiagų, žinau tik tiek, kad tai, kas yra suplanuota, vykdoma, perkama tai, kas turi sertifikatus. Galvoju, kad pirkimai iš Rusijos ir Baltarusijos nevykdomi, gal didmenininkai veža“, – BNS sakė jis.
Pasak D. Gedvilo, prasidėjus karui Ukrainoje asociacijos nariai specialia deklaracija sutarė nepirkti statybinių medžiagų iš agresorėmis laikomų šalių.
„Taryboje svarstėme ir tą Aplinkos ministerijos dokumentą dėl sertifikatų, palaikėme jį, manome, kad jis iš esmės teisingas, kad reikia riboti pirkimą, solidarizuotis su Ukraina. Pasirašėme deklaraciją, kad nepirksime rusiškų ir baltarusiškų medžiagų“, – sakė jis.
Vasario 26-ąją aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė potvarkį, kuriuo panaikinti visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatai, todėl jų negalima naudoti Lietuvoje.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Valdemaras Gauronskis teigė, kad šis ribojimas užkerta kelią naudoti nesertifikuotas medžiagas šalies statybose.
„Kai sertifikatas negalioja, nelieka argumentų pagrįsti medžiagos kokybę. Jeigu blokelis pagamintas pagal GOST standartą, vadinasi, statybų aikštelėje jo negali būti, jų negalėjo priimti nei statybų vadovas, nei techninė priežiūra, jeigu ji tuo metu ten buvo. Tie žmonės, kurie už statybų kokybę ir tvarką atsakingi. Statybų vadovas ant projekto negali dėti žymos, kad pastatyta laikantis standartų. Lietuvoje mes neturime nė vieno projekto, kur blokelio gniuždymosi stiprio klasė būtų nurodoma pagal GOST standartą, jie čia negalioja nuo 1995 metų“, – BNS sakė V. Gauronskis.
Tuo metu D. Gedvilas priekaištavo valstybės įstaigoms, kad medžiagoms smarkiai pabrangus jos neskuba indeksuoti kainų, todėl kyla grėsmė, jog visuomeniniai projektai nebus užbaigti, o statybų bendrovės susiduria su išgyvenimo rizika ir dėl to galėtų ryžtis pigesnių medžiagų įsigyti Rusijoje ar Baltarusijoje.
„Vienareikšmiai manome, kad tai nesąžininga. Perkančiosioms organizacijoms tas solidarumas nerūpi: mes prašome indeksuoti kainas projektuose, nes kitaip negalime jų užbaigti. Rangovai palikti vieni kautis su infliacija ir aukštomis kainomis, matyt, taip bandoma spręsti išgyvenimo klausimą, kitaip nemokėčiau paaiškinti“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Sertifikavimo centro vadovas sutinka, kad spragų lieka net ir esant tokiems griežtiems ribojimams – baltarusiškas medžiagas sertifikuoti gali kitos įstaigos, be to, ne visos prekės patenka į sankcionuojamųjų sąrašą.
„Kita vertus, gali atvažiuoti ES standartus atitinkantis silikatinis blokelis, kurio nesertifikavo mūsų centras, tačiau sertifikavo kita Lietuvos, Lenkijos įstaiga – tai jis legaliai įvažiavo, jam nebuvo ir nebus taikomi jokie apribojimai, nes net po birželio 4-osios įsigaliosiančios sankcijos tam kelio neužkirs: blokelyje nėra cemento, jis galės sėkmingai važiuoti į Lietuvą, nes nepatenka į tą išplėstą reglamentą dėl sankcijų Baltarusijai“, – kalbėjo V. Gauronskis.
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuva iš Baltarusijos šių metų kovą medienos ir jos gaminių importavo už 33,9 mln. eurų, geležies ir plieno – už 21,6 mln. eurų, akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų dirbinių – už 2,2 mln. eurų, stiklo ir jo dirbinių – už 1,7 mln. eurų.
ES sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui kovo pradžioje buvo išplėstos Baltarusijai įsitraukus į Rusijos karą prieš Ukrainą. Jomis taip pat draudžiama eksportuoti į Baltarusiją dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, kurios galėtų padėti tobulinti šios šalies kariuomenę, stiprinti jos gynybą ir didinti saugumą.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
