29 Kov
Emocinis valgymas
Tai šiandien prisivalgysiu visko, kiek noriu. O nuo rytojaus jau šiukštu, vėl laikausi dietos/sveikai maitinuosi/nevalgau po 18.00 valandos.
Kažkur girdėta?
Emocinį valgymą galime palyginti su priklausomybe alkoholiui. Nuo rytojaus nebevalgysiu, šiandien dar leidžiu, o rytoj ne. Nauja savaitė ir vėl iš naujo metame valgyti. Ir taip metai iš metų. Pažadai, kad nebevalgysime ir nuolatiniai paslydimai.
Emocinis valgymas – tai maisto naudojimas tam, kad jaustumėtės geriau, norima patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų. Tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą. Vėliau ne tik išlieka pirminė emocinė problema, bet ir kaltės jausmas dėl persivalgymo.
Emocinio valgytojo ciklas
Retkarčiais valgį naudoti kaip apdovanojimą nėra blogai. Blogai tada, kai maistas tampa pirminiu emocinių įveikos mechanizmu. Pavyzdžiui, kai liūdna – valgome, kai pikta – valgome, kai jaučiame stresą – valgome, kai jaučiame nerimą – valgome. Net kai apima nuobodulys – valgome. O tų pačių emocijų nesprendžiame kitokiais įveikos būdais. Tuo metu, kai valgoma, galima jaustis gerai, nes atrodo, jog užsipildote maistu, tačiau tai laikina. Po suvartotų didelių nereikalingų kalorijų, emocinė problema neišsisprendė ir papildomai save griaužiate ir smerkiate dėl suvartoto maisto bei valios neturėjimo. Valios neturėjimas vėl iš naujo tampa stresu ar kitokia emocija, kurią bandome „užvalgyti“.
Emocinis fizinis alkis
Emocinis alkis – spontaniškas ir nenuspėjamas. Fizinis alkis – nuspėjamas, pavyzdžiui, nevalgėte pusryčių, logiška, kad mūsų organizmas kelių valandų bėgyje reikalaus maisto, nes jam trūks energijos.
Kai esate alkanas fiziškai, dažnai nesate išrankus, galite pasitenkinti tuo, kas tuo metu yra šaldytuve. Užvaldžius emociniam badui, akys ieško specifinių, dažniausiai sūrių ir riebių produktų.
Emocinis valgymas, kitaip nei fizinis, yra nesąmoningas. Kol suprasite, kas nutiko, jau būsite sušveitę visą dėžutę saldainių. Ir net tuomet nesijausite sotūs, o jei tai darytumėte dėl fizinio alkio, sotumo jausmas būtų akivaizdus.
Sveikai pavalgiusio žmogaus veide dažniausiai išvysime palaimingą išraišką: sotus ir laimingas. Emocinį sotumą dažnai lydi dar blogesnė savijauta, nei buvo prieš tai.
Priežastys
Stresas. Ar kada nors pastebėjote, kaip stresas sukelia alkį? Kai stresas yra lėtinis, kaip dažnai būna mūsų chaotiškame, greitame pasaulyje, kūnas gamina daug streso hormono kortizolio. Kortizolis skatina potraukį sūraus, saldaus ir kepto maisto – maisto, kuris suteikia energijos ir malonumo pliūpsnį. Kuo daugiau nekontroliuojamo streso gyvenime, tuo didesnė tikimybė, kad imsime maistą, norėdami palengvėti.
Emocijų užpildymas. Valgymas gali būti būdas laikinai nutildyti arba „užkimšti“ nepatogias emocijas, įskaitant pyktį, baimę, liūdesį, nerimą, vienatvę, pasipiktinimą ir gėdą.
Nuobodulys ar tuštumos jausmas. Ar kada nors valgote tik tam, kad sumažintumėte nuobodulį ar kaip būdą užpildyti tuštumą savo gyvenime? Jaučiatės nepatenkinti ir tušti, o maistas yra būdas užimti burną ir laiką. Valgio metu tai pripildo jus ir atitraukia nuo beprasmiškumo ir nepasitenkinimo savo gyvenimu.
Vaikystės įpročiai. Ar jūsų tėvai už gerą elgesį apdovanojo ledais, vesdavosi jus picos, kai gaudavote gerą pažymą, ar vaišino saldainiais, kai jautėtės liūdnai? Šie įpročiai dažnai gali persikelti ir suaugus. Arba jūsų valgymą gali paskatinti nostalgija – brangūs prisiminimai apie mėsainių kepimą kieme su tėčiu arba sausainių kepimą ir valgymą su mama.
Kaip galiu sau padėti?
Ieškokite alternatyvų. Suraskite kitų veiksmingų būdų neigiamiems jausmams nuslopinti. Jei jaučiatės vieniši, vietoj dar vieno šokoladinio torto rinkitės skambutį artimam draugui. Norėdami numalšinti nerimą, pabandykite vaikščiojimą gryname ore. Išvargę palepinkite save kitais kūniškais malonumais: masažu, vonia ar pan. Nuoboduliui įveikti rinkitės kitą patinkančią veiklą: mėgstamą filmą, knygą, draugų kompaniją.
Rašykite dienoraštį. Suprasti emocinio valgymo priežastis kartais būna labai sunku. Tam gali padėti dienoraštis. Stebėkite save ir užsirašykite atvejus, kai norisi prisivalgyti. Vietą, kurioje buvote, žmones, su kuriais bendravote, emociją, kurią jautėte. Visa ši informacija padės geriau pažvelgti į save iš šalies ir atrasti būdų sau padėti.
Valdykite savo potraukį. Dauguma mano, kad yra bejėgiai prieš maistą, apėmus nemaloniems jausmams, tačiau tiesa ta, kad esame kur kas stipresni atsilaikyti, nei manome. Tam tereikia penkioms minutėms įjungti mygtuką „Stop“ arba, jei tai atrodo amžinybė, bent minutę prieš pradedant valgyti. Per tą laiką pasistengti įsiklausyti į save ir suprasti, kodėl norime tai daryti.
Išbūkite su savo emocijomis. Emocinis valgymas – tai ne maisto, o savo emocijų valgymas. Esame bejėgiai prieš jas, tad bandome visais įmanomais būdais jas užkimšti. Tačiau išbūti su savo emocijomis kur kas lengviau, nei kovoti su jomis bandelėmis. Taip, atpažinti ir pažvelgti tiesiai į akis savo liūdesiui gali būti baisu, tačiau įmanoma.
Keiskite įpročius. Kai esame pailsėję, lengviau įveikiame sunkumus. Kad emocinis valgymas taptų įveikiamas, svarbu ugdytis sveikus kasdienius įpročius. Rasti laiko fiziniam aktyvumui, bendravimui su draugais ir geram, kokybiškam miegui.
__________________________________________________
Jaunuoli gali nemokamai, anonimiškai bei konfidencialiai konsultuotis su jaunimo koordinatore:
El. paštu: greta.rackauskaite@visuomenessveikata.lt;
Telefonu: 8 659 93739
Susitikti galime:
- Klaipėdos g. 11, Gargždai;
- Klaipėdos g. 4 – 2, Priekulė;
- Šermukšnių g. 3, Veiviržėnai.
Sek aktualias naujienas:
Finansuojama iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinat projektą „Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio įdiegimas Akmenės, Klaipėdos ir Raseinių rajonų savivaldybėse”
____________________________________________________
Informaciją parengė Greta Račkauskaitė, jaunimo sveikatos koordinatorė
Šaltiniai:
