Vykdau rinkimų metu duotus pažadus – ne tik dėl Lietuvos saugumo ir paramos Ukrainai, bet ir dėl ES pamatinių vertybių gynybos, kuri taip pat yra mūsų nacionalinio ir europinio saugumo reikalas. Ir dėl tikro lygiateisiškumo visoje Europoje.
Birželio 28 d. Budapešte vyks Pride eitynės, kurios šiemet bus ne tik laisvės simboliu LGBT bendruomenei, bet ir pasipriešinimo aktu Viktoro Orbano bandymui galutinai primesti Vengrijos žmonėms kremlišką diktatūrą.
Dar tai bus susirinkimų laisvės, laikomos vienu iš pliuralistinės demokratijos kaip Europos viešosios tvarkos pagrindų, gynimo aktas.
Vengrijos valdžia, priimdama įstatymus, ribojančius susirinkimų laisvę ir stigmatizuojančius LGBTIQ+ bendruomenę, bando paversti šį renginį neįmanomu.
Tai nėra vien lokalinis žmogaus teisių pažeidimas – tai iššūkis visai Europos Sąjungai ir jos pamatinėms vertybėms.
Viešumoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras ketina prašyti komisarų nedalyvauti Budapešto Pride renginiuose, kartu su 60 kolegų iš Europos Parlamento pasirašiau laišką Ursulai von der Leyen, primygtinai raginantį neatsiriboti nuo šio pasipriešinimo Orbano režimui ir paramos Europos demokratijai akto.
Tylėjimas šioje situacijoje reikštų atsisakymą ginti tai, kas sudaro ES stuburą – žmogaus orumą, laisvę ir teises.
Vengrijos valdžios veiksmai – tai neatsitiktinis politinis sprendimas, o nuoseklios autoritarinės strategijos konsoliduoti savo prorusišką režimą dalis. LGBT bendruomenė jai jau seniai tampo patogiu atpirkimo ožiu, kuriuo pasinaudojama gąsdinant vengrų visuomenę ir bandant jai primesti iš rusijos nukopijuotus naratyvus apie tariamą „tradicinių vertybių“ nykimą. Tai „rusiško pasaulio“ ideologijos importas, kuriam Briuselyje jau gerokai vėluojama duoti griežtą atsaką.
Gaila, kad kai kurie žurnalistai Lietuvoje bando menkinti šią temą, ironizuodami, neva neverta važiuoti į „uždraustą paradą“. Verta, nes tai niekada nebuvo tik kova už vienos grupės teises.
Jeigu Europos Komisija bijo, kad jos atstovų dalyvavimas Pride eitynėse gali „išprovokuoti“ Orbaną, tai reiškia, kad jis jau diktuoja savo taisykles mums. Tokios baimės akivaizdoje netyla klausimas – ar Europos Sąjunga tebėra drąsi savo vertybių gynėja, ar stuburą praradusi stebėtoja? O apskritai mes visada, bijodami autoritarus išprovokuoti, iš tikrųjų tik išprovokuojame jų agresiją, kitą nusikalstamą ir ES griaunančią veiklą.
Dainius Žalimas į Europos parlamentą yra išrinktas pagal Laisvės partijos sąrašą. Rašyti tikrinius daiktavardžius netaisyklingai nutarė jis pas pats.
