Kelias savaites nerimavę dėl to, kas nutiks, jei Rusija sutriuškins Ukrainą, Vakarų Europos lyderiai dabar nerimauja dėl to, kas gali nutikti, jei šiame kare laimės Ukraina. Juk Ukrainai pavyko išstumti Rusijos karius iš kai kurių okupuotų teritorijų, tad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai pasikrapštę galvas suprato, kad prieš kelis mėnesius neįsivaizduojama Ukrainos pergalė dabar yra visai tikėtina.
Nors Europos lyderiai viešai bei deklaratyviai simpatizuoja Ukrainos kovai, remią ją politiškai bei finansiškai, tačiau jie taip pat baiminasi, kad tai, ką Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pavadino Rusijos “pažeminimu”, gali sukelti naujų problemų. Apie tai praėjusią savaitę rašė ir leidinio „Politico“ analitikai.
Ko bijo pragmatiškieji liberaliosios Europos lyderiai? Vienas iš didžiausių nuogąstavimų yra tai, kad Ukrainos pergalė gali destabilizuoti Rusiją, padaryti ją dar labiau nenuspėjamą ir dar labiau atitolinti energetinių ryšių normalizavimą. Todėl kai kurios Vakarų Europos sostinės jau dabar neoficialiai ir tyliai pasisako už kompromisinį konflikto sprendimą rengiant taikos derybas, net jei tai kainuotų Ukrainai tam tikrą teritoriją.
“Mes nekariaujame su Rusija”, – kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre sakė E. Macronas, pabrėždamas, kad Europos “pareiga yra palaikyti Ukrainą, kad būtų pasiektos paliaubos, o tada kuriama taika”.
Macronas taip pat pareiškė, kad pasiekus taiką Europa turės sukurti “naują saugumo pusiausvyrą” – tokia frazė kelia nerimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kur ji laikoma kodu, reiškiančiu atlygį V. Putinui už tai, kad jis gali daryti įtaką tam, kas vyksta jų teritorijoje.
Panašiai kalba ir Scholzas. Savaitgalį duodamas interviu Vokietijos naujienų portalui “T-Online”, jis patvirtino, kad Vokietija ir toliau rems sankcijas Rusijai, tačiau vėliau aptakiai išsakė ir savo raginimą ieškoti diplomatinio sprendimo. Taip galvoja ne vien tik prancūzai su vokiečiais. Štai praėjusią savaitę Vašingtone susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi taip pat sakė, kad laikas pradėti galvoti apie taikos susitarimą.
Faktas, kad trijų didžiausių ES šalių vadovai priėmė beveik identiškus pareiškimus dėl taikos derybų tuo metu, kai Kijevas jau turi persvarą kovoje, rodo, kad ši trijulė bando daryti spaudimą Ukrainos vadovams, kad šie pradėtų derybas. Šiame kontekste Ukrainos diplomatai kategoriškai tikina, kad bet kokios nuolaidos Maskvai dėl teritorijos atvertų duris būsimiems Rusijos įsiveržimams.
Tiesa, Ukraina čia nėra viena ir turi labai tvirtą užtarėją – JAV. Štai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po vizito Kijeve balandžio pabaigoje sakė, kad Vašingtonas tiki, jog Ukraina “gali laimėti”.
“Šiandien daugiausia dėmesio skiriame tam, kad kuo labiau sustiprintume Ukrainos pozicijas mūšio lauke, kad atėjus laikui Ukraina turėtų kuo daugiau svertų prie derybų stalo”, – vėliau pastebėjo ir JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europai Karen Donfried.
Kol kas Vašingtonas nesijaudina, kad Europos parama JAV vadovaujamai koalicijai, remiančiai Ukrainą, silpnėja. Aukšto rango JAV pareigūnas leidinio „Politico“ šaltiniams pabrėžė, kad tokios Europos diskusijos nėra naujiena ir kad vis dar esama bendro vieningo tikslo.
