2021 09 29
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien vykstančiame šeštajame mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime „Pajamų nelygybės mažinimas“, kuriame svarstoma Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) alternatyvų peržiūra, pažymėjo, jog NPD keitimas kartu su Minimalaus mėnesinio užmokesčio (MMA) augimu nuo naujų metų, būtų svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką.
„NPD keitimas kartu su MMA pokyčiu yra svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką ir norėtume, kad atskirties mažinimas būtų siekiamas per galimybes ir paskatas žmonėms dirbti ir užsidirbti. Kadangi NPD instrumentas pats iš savęs yra labai brangus valstybės biudžetui, norisi, kad jo teikiama nauda koncentruotųsi ties mažesnių pajamų gavėjais – kad didesnę naudą gautų žmonės uždirbantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tokiu būdu, pinigai, kurių netenka biudžetas dėl NPD pokyčio, galėtų teikti didesnę naudą gyventojams“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Anot ministrės, vienintelis siūlymas, kuris bus teikiamas Seimui apsispręsti kartu su planuojamu 2022 m. valstybės biudžetu – NPD keitimas. Kiti mokestiniai pasiūlymai bus teikiami atskiru paketu ir galėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d.
„Viešojoje erdvėje vis pasirodo įvairių gandų, kad dalis teisės aktų galėtų būti pateikti kartu su biudžetu ir įsigalioti staigiai čia ir dabar. Noriu visus dar kartą nuraminti, kad tikrai liūto dalis mokestinių pakeitimų priimtų Seime įsigaliotų ne anksčiau, kaip po šešių mėnesių nuo priėmimo dienos, taip suteikiant galimybę tiek gyventojams, tiek ir verslui pasiruošti pokyčiams, tačiau realiausia, jog jie įsigalios nuo 2023 m. pradžios“, – teigė G. Skaistė, pridėdama, jog vienintelis siūlymas, kurį ketinama teikti drauge su biudžeto projektu yra NPD pokytis.
Galų gale G. Skaistė, primindama darbo grupės veiklos procesą, pabrėžė, jog tai platforma diskusijoms ir argumentams išsakyti, kalbėtis apie mokesčių koncepciją.
„Dėl konkrečių teisės aktų projektų darbo grupės nariai galės reaguoti teisės aktų nustatyta tvarka po to, kai užbaigsime temines diskusijas. Tuomet pristatysime apibendrintus sprendimus, pateiksime viešai teisės aktų projektus, kuriuos galės vertinti visi norintys. Nors bendras procesas gavosi pakankamai ilgas, bet tai davė laiko kokybiškai pasirengti ir diskutuoti, susirinkti tarptautinę praktiką ir suteikia galimybę mums pateikti pirminius teisės aktų projektus, kurie iš karto atlieptų tam tikrus darbo grupės narių pastebėjimus“, – sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, po pateiktų teisės aktų projektų, dar bus rengiamas užbaigiamasis darbo grupės susitikimas, kur nariai galės pateikti pastabas konkretiems dokumentams.
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės pirmininkė, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė susitikimo metu pristatė gautus visuomenės pasiūlymus ir siūlomas NPD bei dovanojamo turto apmokestinimo peržiūros alternatyvas.
Pirmiausia pristatytos bendro NPD didinimo galimybės, siekiant užtikrinti didesnę naudą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei individualaus NPD riboto darbingumo/neįgaliesiems asmenims didinimas. Taip pat pristatytas iš artimų giminaičių gautų dovanų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms ribojimo tikslingumo klausimas.
Anot viceministrės R. Bilkštytės, viena iš Finansų ministerijos kompetencijos ribose esančių priemonių, galinčių prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo – mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems mažinimas didinant tiek bendrąjį kintamo dydžio NPD, tiek riboto darbingumo asmenims taikomus fiksuotus pajamų dydžius.
„Net 73 proc. dirbančiųjų pagal darbo sutartis uždirba iki 1 VDU, tai reiškia, kad visgi Lietuvoje yra labai didelė imtis, kuriuos pasiektų didesnis atlygis į rankas, jei remtumėmės alternatyva, kad didiname NPD ne visiems, o tik mažiausiai uždirbantiems. Be to ši nauja siūlytina formulė užtikrins, kad ateityje NPD pasieks MMA“, – sakė darbo grupės pirmininkė R. Bilkštytė.
Kalbėdama apie siūlomas alternatyvas dovanų apmokestinime, viceministrė R. Bilkštytė pažymėjo, jog Tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja Lietuvai plačiau taikyti turto perdavimo mokesčius, nes jie palankesni ekonominiam augimui, ilgalaikėje perspektyvoje mažina turto nelygybę ir stiprina horizontalų teisingumą, o iš artimųjų ar giminaičių gaunamo turto apmokestinamas yra įprastas užsienio valstybių praktikoje.
Anot viceministrės R. Bilkštytės, iš Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad 2018 m. buvo deklaruota 487,3 mln. eurų gautų dovanų, kurios šiuo metu yra neapmokestinamos.
Išsamiau susipažinti su Finansų ministerijos prezentacija galite čia.
Visą darbo grupės susitikimą galite peržiūrėti čia.