„Go Vilnius“ apie „Rail Baltica“: keliautojai jau dabar ieško alternatyvų skrydžiams

Populiarėjant kelionėms be skrydžių europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ prisidės prie tvaresnių kelionių plėtros, sako Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Anot jos, jau dabar pasaulyje populiarėja išvykos be skrydžių paketų (angl. flight free trip), todėl „Rail Baltica“, sujungdama visas Baltijos šalis su Europa, keliautojams taps dar viena tvarių kelionių alternatyva.

Patogaus susisiekimo reikšmė

„Go Vilnius“ vadovė pastebi, kad patogus susisiekimas Lietuvą lankančiam keliautojui yra vienas iš svarbiausių faktorių. Remiantis „Expedia“ tyrimų duomenimis, apie 46 proc. įtakos turisto apsisprendimui keliauti gali turėti būtent patogus susisiekimas.

„Keliautojai renkasi tas vietas, kur gali patogiai nuvykti – su kuo mažiau persėdimų ir per kuo trumpesnį laikotarpį. Be to, vis daugiau keliautojų ieško alternatyvų skrydžiams ir tvaresnių keliavimo būdų, kuriuos atliepia susisiekimas geležinkeliais“, – teigė D. Aleksandravičienė.

Pasaulinės tyrimų lyderės „Euromonitor International“ duomenimis, sparčiausiai auganti kelionių kategorija pasaulyje pernai buvo geležinkelių transportas – keliautojams ieškant klimatui draugiškų keliavimo būdų ši transporto rūšis augo daugiau nei 35 proc.

„Į tokį poreikį reaguoja ir kelionių organizatoriai, siūlydami tokias paslaugas, kaip kelionės be skrydžių paketai. Tokie sprendimai Lietuvai atvers naujas galimybes tiek laisvalaikio turizmui, tiek verslams, tiek derinant ir vieną, ir kitą“, – pastebėjo D. Aleksandravičienė.

Šiuolaikiniam keliautojui

Pasak „Go Vilnius“ vadovės, traukiniai – itin patogus susisiekimo būdas keliaujančiam, kadangi tokio keliavimo privalumų – daugybė.

„Traukiniuose galima dirbti, ilsėtis ar žiūrėti mėgstamus filmus, o visa tai labai patrauklu šiuolaikiniam skubančiam žmogui, dažnai bandančiam suderinti darbo ir atostogų tikslus. Taip pat traukinių kelionių metu pasitaiko mažiau reisų atidėjimų ar vėlavimo, o traukinių išvykimai vyksta iš centrinių miesto vietų, kas padeda sutaupyti laiko“, – kalbėjo D. Aleksandravičienė.

Praėjusių metų pabaigoje „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad tarp labiausiai laukiamų naujo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto naudų – turizmo pagyvėjimas ir geresnis susisiekimas su Europa – to tikisi 59 proc. gyventojų.

„Kuo daugiau susisiekimo galimybių – tuo daugiau atvykstančių turistų, kurie sugeneruos vis didesnę naudą ir viešbučiams, restoranams, pramogų vietoms, ekskursijų organizatoriams bei visiems, dirbantiems turizmo paslaugų ir aptarnavimo srityje. Taigi matytume visapusišką europinio geležinkelio projekto naudą – tiek turizmo pagyvėjimui, tiek tvaresnių kelionių plėtrai, tiek verslo aplinkos gerinimui“, – pritarė D. Aleksandravičienė.

Verslo aplinkos gerinimas

Aleksandravičienės vadovaujama agentūra siekia padėti Lietuvos sostinę atrasti ne tik turistams, bet ir investuotojams, talentams ir tarptautinių renginių organizatoriams. Plačiąja prasme susisiekimo pagerinimas – tiek dažnių, tiek krypčių prasme – turi tiesioginės teigiamos įtakos investicinės aplinkos gerinimui bei miesto ar šalies konkurencingumo didinimui.

„Talentingi specialistai ir jų kompetencijos, mokestinė sistema, infrastruktūra ir susisiekimas – vieni iš pagrindinių faktorių, lemiančių šalies ir miesto patrauklumą užsienio investicijoms. Tad „Rail Baltica“ ne tik pagerins susisiekimą, bet turės tiesioginės įtakos infrastruktūros plėtrai, inžinerijos ir su tuo susijusių paslaugų vystymui, naujos gamybos, logistikos, sandėliavimo ar paskirstymo punktų projektų atsiradimui“, – vertino D. Aleksandravičienė.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.