Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atrodo prisikalbėjo. Mažų mažiausiai jos žodinis išpuolis prieš Lenkiją suteikė gerą progą kritikai jos politiniams oponentams.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo socialinio tinklo paskyroje nurodo esąs šokiruotas premjerės pasisakymu.
Mat I. Šimonytė pareiškė, kad užpuolimo atveju Lenkijos įstatymai neleistų jų kariuomenei būti dislokuotai Lietuvoje.
„Visgi pasakyti, kad pasisakymas nustebino, būtų melas. Jis šokiravo. Kadenciją baigianti premjerė viešai pradeda kalbėti apie tai, kad kažkokie teisiniai formalumai neleistų Lenkijos kariams vienašališkai ginti Lietuvos, – rašo S. Skvernelis. – Kaip gali būti, kad per dvejus metus nuo kruvinos agresijos prieš Ukrainą pradžios tokie formalumai neišspręsti? Ypač turint omenyje praėjusios Lenkijos Vyriausybės geranoriškumą Lietuvos atžvilgiu?“
Primintina, kad galiojančiuose NATO gynybos planuose Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju Lenkijai skiriamas labai svarbus vaidmuo ir ši kaimyninė šalis ligi šiol buvo laikoma labai svarbia sąjungininke, strategine partnere.
Į I. Šimonytės pasisakymą sureagavo ir jos konkurentas prezidento rinkimuose, Vytauto Didžiojo Universiteto teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Dainius Žalimas
Jis savo Facebook profilyje rašo:
„Na va, galima dėlioti taškus ne itin atsakingo premjerės pasisakymo istorijoje. Su teise, deja, šis pasisakymas bendro turi mažai. Ne pirmas kartas.
Komanda Lenkijoje atsiuntė įstatymo, reguliuojančio šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje, tekstą. Esminis yra jo 2a straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta: „Lenkijos Respublikos ginkluotosios pajėgos už šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kurios narė yra Lenkijos Respublika, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančiosios šalies kvietimu ar sutikimu.”
Kur čia kokie “aiškūs teisiniai” apribojimai? Kaip tik numatyti du mums reikšmingi pagrindai – Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimas ir Lietuvos prašymas. O pareiga numatyta Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnyje, kuriame, beje, nustatyta, jog privalu pagalbą užpultai NATO šaliai teikti tiek individualiai, tiek kartu su kitomis sąjungininkėmis.
Pasitvirtino prielaida, kad problema gali būti bendrų operacijų planavimas. Mat lenkai, kiek praneša mano šaltiniai, neplanuoja ginkluotųjų pajėgų naudoti vienu metu Baltarusijoje, Karaliaučiuje ir Lietuvoje. Tik ši problema nėra teisinė. Ji dar gali būti susijusi su tuo, kad Kačynskio deklaruotas 300 tūkst. pajėgų dydis yra labai toli nuo realybės.
Tačiau ar mes atrodom geriau su viena kiek šlubuojančia brigada? Patiems reikia atlikti namų darbus, o ne užsiimti sąjungininkių patikimumo kvestionavimu. Kaip sako komanda, tokie pareiškimai atspindi Lenkijoje pralaimėtų rinkimų traumą Lietuvoje.
Visas Lenkijos įstatymo tekstas: https://sip.lex.pl/akty-prawne/dzu-dziennik-ustaw/zasady-uzycia-lub-pobytu-sil-zbrojnych-rzeczypospolitej-polskiej-poza-16832383?fbclid=IwAR3YMH59oDNSqJSnWV_iWk9hj8JuOG7j23Olia8tN0ic4W8UOvwp_vsx36Y “.
Neliko nuošaly ir dar vienas pretendentas į S. Daukanto aikštės rūmus – Remigijus Žemaitaitis.
Tiesa, jis palygino premjerės rinkiminę agitaciją su Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino šūkiu. Juk suprantama, kad abejonės NATO, kaip kolektyvinio saugumo sistema ir nepasitikėjimo sąjungininkais skatinimas, naudingi būtent Rusijai.
„Stipri Prezidentė-Stipri šalis
I. Šimonytė?
Oi ne, čia jos draugas V. Putinas!
Panašu Ingrida rimtai nusiteikė tapti Rusijos Fedaracijos Prezidente
Kukū kukū, duos meška taukų
Patepsim ratus važiuosim Kremlin!
Taip vakar šovė Kremliaus statytinė I. Šimonytė!
Kai turi KGB konsultantus, o patarėjas šūra, tik ir lieka būti stipria prezidente ČIUKČIJOJE!
Kartu siūlau paklausyti konservatorių sukurtą HIMNĄ.
