Giminaičių siųstą dovaną iš Jungtinės Karalystės gavusi mergina nustebo, kad siuntinį teko deklaruoti, o už paslaugą papildomai Lietuvos paštui reikėjo sumokėti 3 eurus. Lietuvos paštas primena, kad visas siuntas, net ir dovanas, iš trečiųjų šalių reikia deklaruoti, o, dovanos vertei viršijus 45 eurus, susimokėti reikės gerokai daugiau.
Į LRT.lt kreipėsi mergina, ji pasakoja prieš keletą savaičių iš Lietuvos pašto sulaukusi žinios, jog jai skirtas giminaičių iš Jungtinės Karalystės siuntinys šiuo metu yra muitinėje ir jį teks deklaruoti.
„Žinau, kad nuo Naujųjų metų deklaruoti tenka komercines siuntas, tačiau labai nustebau, kada pranešė, jog teks deklaruoti ir dovaną. Anksčiau esu gavusi dešimtis giminaičių siuntų iš Jungtinės Karalystės, esu ir pati siuntusi, tačiau nė karto siuntų deklaruoti nereikėjo“, – stebisi mergina.
Anot jos, už siuntos deklaravimą Lietuvos paštui dar teko sumokėti 3 eurus.
„Kitas pasirinkimas buvo sumokėti Lietuvos paštui 2 eurus ir siuntą deklaruoti pačiai, tačiau tai pasirodė daug sunkiau. Sumokėjus pinigus ir pateikus reikiamus duomenis apie siuntą, dovana jau kitą dieną pasiekė namus“, – sako vilnietė.
Lietuvos paštas: dovanos iš trečiųjų šalių turi būti deklaruojamos
Lietuvos pašto atstovė spaudai Monika Pivoraitė sako, kad, Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą (ES), nuo 2021 m. sausio 1 d. atsirado prievolė siuntas, taip pat ir asmenines, deklaruoti.
„Dovanos, kaip ir bet kuri siunta iš trečiosios šalies, yra deklaruojamos, o nuo tam tikros vertės ir apmokestinamos. Visos siuntų deklaravimo ir apmokestinimo taisyklės yra numatytos įstatymuose – esame įpareigoti jas taikyti“, – sako M. Pivoraitė.
Jos teigimu, laukiantiems dovanų iš trečiųjų šalių iš anksto nieko daryti nereikia. Siuntai pasiekus Lietuvą Lietuvos paštas apie tai informuos.
„Tuomet gavėjas turės pasirinkti norimą deklaravimo būdą – tai darys per Lietuvos paštą ar savarankiškai (per Muitinę arba kitą tarpininką), pateikti siuntai deklaruoti reikalingą informaciją. Svarbu nepamiršti nurodyti ir gauto daikto vertę – ji negali būti nulinė. Ją reikėtų nustatyti pagal tai, kiek už konkretų daiktą sumokėjo siuntėjas, o jei tai rankų darbo dovana – reikėtų įvertinti, kiek toks daiktas galėtų kainuoti. Jeigu dovanai taikomi mokesčiai, juos reikia apmokėti, ir tada dovana bus perduota pristatyti“, – aiškina Lietuvos pašto atstovė.
Dovana turi atitikti vieną sąlygą – tai turi būti siunta, neatlyginamai siunčiama vieno fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui.
Už brangesnes nei 45 eurų dovanas teks susimokėti papildomai
M. Pivoraitė pažymi, kad iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, gavus didesnės nei 45 eurų vertės dovaną už ją teks sumokėti ne tik 3 eurų deklaravimo mokestį, bet ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), o kartais ir muito mokestį.
„Jeigu dovanos vertė neviršija 45 eurų, dovana neapmokestinama. Jeigu dovanos vertė didesnė nei 45 eurai, bet nesiekia 150 eurų, jai taikomas importo PVM (21 proc. nuo siuntos vertės). Jeigu tai daiktas, kuriam taikomas akcizas, arba jo vertė yra didesnė nei 150 eurų, prie PVM prisideda muito mokesčiai (jeigu dovanos vertė yra ne didesnė kaip 700 eurų, taikomas fiksuoto dydžio 2,5 proc. muito tarifas)“, – aiškina M. Pivoraitė.
Visus šiuos mokesčius surenka prekę deklaravęs asmuo ar įstaiga. Lietuvos paštas taiko 3 eurų deklaravimo mokestį. Jeigu prekę klientas pasirenka deklaruoti savarankiškai, per muitinės platformą, Lietuvos paštas vis tiek taikys 2 eurų siuntos administravimo mokestį.
„Lietuvos pašto mokesčiai skirti dėl papildomų procesų deklaruojant siuntą atsiradusioms sąnaudoms padengti“, – sako M. Pivoraitė.
Lietuvos pašto duomenimis, daugiausia dovanų į Lietuvą atkeliauja iš tokių trečiųjų šalių kaip Jungtinė Karalystė, Rusija, JAV, Norvegija ir Izraelis.
Muitinė: neteisingai deklaravus dovaną galima sulaukti baudos
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius primena, kad siuntų iš trečiųjų šalių gavėjai jas gali deklaruoti ir savarankiškai per muitinės sukurtą išmaniąją muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS).
Nuo šių metų liepos 1 d. iki rugpjūčio 23 d. per muitinės sukurtą sistemą buvo įforminta daugiau nei 480 tūkstančių deklaracijų, kurias pateikė paštas, skubių siuntų gabentojai ir kiti asmenys. Minėtomis deklaracijomis muitinei pateikta beveik 1,1 mln. prekių.
Tiesa, gyventojai muitinės sistema naudojosi rečiau ir per minėtą laikotarpį pateikė 1000 deklaracijų.
V. Volungevičius rekomenduoja, kad žmogus, pasirinkęs savarankiškai deklaruoti siuntą iš trečiosios šalies, pavyzdžiui giminaičio siųstą dovaną, visų pirma turėtų susipažinti su tokių prekių, gabenamų siuntose apmokestinimo importo mokesčiais ir atleidimo nuo minėtų mokesčių sąlygomis.
„Informaciją, susijusią su prekių siuntose apmokestinimu importo PVM ir jų deklaravimu galima rasti muitinės interneto svetainės skiltyje „E-prekyba“ verslui ir privatiems asmenims“, – pataria Muitinės departamento atstovas.
Jis taip pat pažymi, kad asmuo deklaruodamas prekes ir teikdamas muitinės deklaracijas prisiima atsakomybę už pateiktos informacijos teisingumą teisės aktų nustatyta tvarka, o pabandžiusiems gudrauti ir nurodžius neteisingus duomenis, siekiant išvengti mokesčių, gali laukti baudos.
„Muitinei nustačius, kad asmens pateikti duomenys muitinės deklaracijoje yra neteisingi, ar pateikta netiksli, arba neišsami informacija, gali tokį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsniu“, – įspėja V. Volungevičius.
Tai reiškia, kad priklausomai nuo padaryto pažeidimo, žmogus gali sulaukti įspėjimo arba baudos, kuri gali siekti nuo 20 iki 3000 eurų.
Šaltinis: LRT.LT
Komentarai