Maždaug prieš 110 milijonų metų dabartinėje Australijos teritorijoje danguje karaliavo „drakonas“. Naujų tyrimų duomenimis, tai buvo didžiausias šiame žemyne gyvenęs pterozauras, kurio sparnų plotis siekė 7 metrus, rašo „Live Science“.
Pterozaurų fosilijų Australijoje pasitaiko retai; nuo tada, kai maždaug prieš du dešimtmečius paleontologai rado pirmuosius šiame žemyne pterozauro kaulus, jų aprašyta mažiau nei 20 egzempliorių. Iš šiaurės vakarų Kvynslande rasto suakmenėjusio, kaip manoma, kreidos periode (maždaug prieš 145,5–65,5 mln. metų) gyvenusio dinozauro apatinio žandikaulio gabalo mokslininkai išskyrė naują rūšį – Thapunngaka shawi.
Thapunngaka shawi kaukolė buvo ne mažiau kaip metro ilgio, o nasruose rikiavosi apie 40 dantų, todėl, anot tyrimo autoriaus, Kvynslando universiteto Stuburinių paleontologijos ir biomechanikos laboratorijos doktoranto Timo Richardso, šis išnykęs roplys greičiausiai labiausiai priminė mūsų įsivaizduojamą drakoną.
Kaip rašo tyrėjai, šio pterozauro genties pavadinimas „Thapunngaka“ kilęs iš toje vietoje, kur buvo rasta fosilija, gyvenančios vanamarų genties kalbos. Pavadinime sujungti žodžiai „thapun [ta-BŪN“] ir ngaka [NGA’-ga], kurie vanamarų kalba atitinkamai reiškia „ietis“ ir „burna“. „Shawi“ – rūšies pavadinimas, yra duoklė žmogui, radusiam dinozauro liekaną – archeologui mėgėjui Lenui Shaw.
Tyrimo duomenimis, pterozauras ieties formos nasrais turėjo keterą apatinėje žandikaulio dalyje, o ant viršutinio žandikaulio taip pat greičiausiai buvo kažkas panašaus į skiauterę. Panašias kaukolių ataugas turėjo anhanguerianais vadinami pterozaurai, todėl tyrėjai priskyrė Thapunngaką shawi šiai grupei.
Kai Thapunngaka shawi gyveno, apie 60 proc. Australijos žemyno buvo po vandeniu – šią dalį dengė seklios jūros. Nors Thapunngaka shawi žandikaulis yra retas radinys, anksčiau paleontologai šioje Kvynslando vietoje yra radę nemažai jūros bestuburių, tokių kaip moliuskai, sraigės ir amonitai, fosilijų, taip pat stuburinių gyvūnų, tokių kaip rykliai ir kitos žuvys, bei pleziozaurų ir ichtiozaurų (išnykę jūriniai ropliai) liekanų. Nors skraidantis kreidos periodo „drakonas“ greičiausiai nebuvo pakankamai didelis, kad galėtų pakelti pleziozaurą, T. Richardso teigimu, labai tikėtina, kad tai buvo greitas ir labai pavojingas plėšrūnas, krisdavęs iš dangaus, kad iš vandens pagriebtų žuvį, ar ieškodavęs įveikiamo grobio sausumoje.
Šaltinis: LRT.LT
Komentarai