Istorikas Ramūnas Trimakas (Mykolo Romerio universiteto docentas) nuo pirmųjų atviros Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienų bendrauja su žmonėmis karo draskomoje šalyje. Jo nuomone, nesąžininga būtų sakyti, kad Vakarai savo abejingumu neprisidėjo prie to, kas dabar vyksta.
– Tamsta nuolat bendrauji su ukrainiečiais nuo pat agresijos pradžios. Redakcijos vardu dėkodamas už perduodamą tiesioginę informaciją noriu paklausti – kaip jauti karo apimtos šalies žmonių nuotaikų kaitą per šias baisias dešimt dienų?
– Pirmų dienų nuostaba, pasipiktinimas ar net asmeninis sukrėtimas keičiamas dalykišku suvokimu kas ir ką gali nuveikti, kur privalo būti bei daryti. Be abejo, atsiranda pirmieji nuovargio ženklai. Tačiau jokios panikos. Susikaupimas, jokių minčių, kad reikia nutraukti pasipriešinimą. O juo labiau, jokios panikos. Vis labiau augantis ir stiprėjantis ryžtas kovoti, nei už ką nepasiduoti. Visiškai blaivus sudėtingos padėties vertinimas, tuo pačiu stiprėjantis atsparumas. Be abejo, nuostaba, kodėl Vakarai taip sulėtintai ir silpnai reaguoja. Dėkingumas Lietuvai ir kitoms mūsų kaimynėms, padedančioms, kiek kuklūs ištekliai leidžia.
– Kaip istorikas ir apžvalgininkas Tamsta nemanai, kad Vladimiras Putinas ir jo sekėjai stipriai pralenkia hitlerininkus? Juk ponia Magda Goebbels žlungant trečiajam reichui žudė savo šešis vaikus ir sakė, kad jiems neverta gyveneti pasaulyje, kuriame nėra nacionalsocializmo. Putinistai sako, kad visas pasaulis nereikalingas be jų ir yra pasiruošę jį susprogdinti?
– Taip. Ir tai seniai turėjo būti akivaizdu. Tai ne šių dienų atradimas, nors kai kas Vakaruose nenorėjo to matyti. Vakarai išvis turi apsimesti, kad nesuprato kas yra Putinas. Štai jums citata ir nuoroda iš visai ne šių dienų žiniasklaidos.
“Taip. Žmonijai tai bus globali katastrofa, pasauliui tai bus globali katastrofa. Bet aš, kaip Rusijos pilietis ir Rusijos valstybės vadovas noriu u-žduoti sau klausimą: o kam mums toks pasaulis, jei jame nebus Rusijos?”
(“Да, для человечества это будет глобальная катастрофа, для мира будет глобальная катастрофа. Но я как гражданин России и глава российского государства хочу задаться вопросом: а зачем нам такой мир, если там не будет России?”https://www.youtube.com/watch?v=BoKo9nNl2UU)
– Bet dar visai neseniai taip pasakius galėjai būti išvadintas ligoniu ir rusofobu? Net vienas JAV prezidentas sakė matą sielą Putino akyse?
– Žinoma, žinoma – cituoju pats save: “[…] Sėkmingų Blitzkriegų atvejais (susigrąžintas” Krymas, “savanoriškai” prisijungusios Padniestrė, Abchazija ir Osetija) sustiprėtų Endkampfo šalininkų pozicijos.” ir t. t. (Ramūnas Trimakas. Ateities būrimai III. Kultūros barai, 2006, nr. 6, p.10) . Oho, kaip tuomet mane vadino – ne vien “rusofobu” ir “paranojiku”, “tarptautinės žydijos agentu”.
– Beje, žydų tema ir vėl išlenda savotišku kampu. Putinas ir Lukašenka aiškina gelbėjantys Ukrainą nuo nacių…
– Aha, ir čia pat Lukašenka nepamiršta paminėti, kad tas “nevidonas” Zelenskis yra “žydas, kuris nori karo”. Lietuvą ir jos partizanus “nacistinti” irgi yra taktika, kurią Kremlius naudoja seniai. Graudu, kad net ir šioje srityje yra apstu kvailių, kurie metų metais kartojo tą patį naratyvą.
Tomas Čyvas
