Vašingtonas aną ketvirtadienį pareiškė per 6 mėn. pasitrauksiantis iš „Atviro dangaus“ ginklų kontrolės sutarties, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas Maskvos nenorą bendradarbiauti Kaliningrado srityje. Tai yra dar vienas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ketinimas pasitraukti iš svarbios tarptautinės sutarties dėl deklaruojamų Rusijos pažeidimų.
1992 m. pasirašyta ir po dešimtmečio įsigaliojusi sutartis numato, kad 35 ją pasirašiusios valstybės, įskaitant NATO nares ir Rusiją, turi teisę paskutinę akimirką įspėjusios, stebėti viena kitos karinius objektus.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo teigė, kad Rusija įvedė skrydžių aplink Kaliningradą ribojimus, kur, kaip manoma, Kremlius dislokuoja vis daugiau ginkluotės, įskaitant ir „į NATO šalis nukreiptas artimojo nuotolio raketas su branduolinėmis galvutėmis“.
Rusija jau anksčiau yra Kaliningrado srityje dislokavusi branduolines galvutes gabenti galinčias raketas „Iskander“; paskutinis viešai paskelbtas raketų permetimas vyko 2018 metais.
Vasarį Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat pranešė, kad Rusija Kaliningrade dislokavo papildomas raketų sistemas ir ruošiasi formuoti naują pėstininkų diviziją, o tai reiškia, kad „Lietuvos pašonėje telkiama dar daugiau ginkluotės ir karinės įrangos“.
M. Pompeo teigė, kad Rusija atsisakė leisti stebėti savo sieną su nuo Sakartvelo atplėštais Abchazijos ir Pietų Osetijos regionais, bandydama „okupuotas teritorijas pavaizduoti kaip nepriklausomas valstybes“. Dėl šių dviejų regionų 2008 m. Rusija pradėjo karą su Sakartvelu.
Kaip sutarties sulaužymas nurodoma ir tai, kad, pažeisdama tarptautinius teisės aktus, Maskva paskyrė aneksuotą Ukrainos Krymo pusasalį „Atviro dangaus“ orlaivių degalų papildymams. Tuo tarpu „yra didelė tikimybė, kad sudarysime naują sutartį arba perdarysime ankstesniąją“, – paaiškino D. Trumpas ir pridūrė, kad „Rusija nesilaikė sutarties. Tad, kol jie ims jos laikytis, mes pasitraukiame“.
Ir M. Pompeo, ir D. Trumpo pareiškimai leido suprasti, kad jei Rusija laikytųsi susitarimo, Vašingtonas „apsvarstytų“ galimybę likti. Nors kai kurie JAV politikai, ypač respublikonai, šį sprendimą sveikino, bet tarp aršių kritikų buvo CŽA direktorius Michaelas Haydenas, pavadinęs JAV pasitraukimą „beprotišku“.
LRT.lt info
