2021 10 12
Pirmadienį prasidėjusiame Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime dalyvaujantis aplinkos viceministras Danas Augutis pabrėžė, kad Lietuvos klimato juostoje miškų ir pelkių ekosistemos atlieka svarbiausią vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir kovojant su klimato kaita, todėl joms ir skiriamas didžiausias dėmesys.
Tarptautiniame šią savaitę virtualiai vykstančiame renginyje pasaulio aplinkos politikos lyderiai dalijasi nuomonėmis apie investicijas į biologinės įvairovės išsaugojimą, atkūrimą ir darnų naudojimą.
„Miškams ir pelkėms skirsime ypatingą dėmesį. Šiais metais pasirašysime Nacionalinį miškų susitarimą, kuris apims ilgalaikes miškų politikos gaires, užtikrins tvarų miškų naudojimą ir retų rūšių apsaugą, – pažymėjo Danas Augutis. –Atkursime nualintas pelkes, kurios efektyviai prisideda švelninant klimato kaitą“.
Jis kartu priminė šios Vyriausybės įsipareigojimą iki 2024 m. padidinti saugomų teritorijų plotą 20 proc., iš kurių ketvirtadalis būtų griežtai saugomos.
Aplinkos ministrai ir kiti aukšto lygio šalių atstovai susitikime diskutuoja ir apie Pasaulinės biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. darbotvarkę, Kartachenos biosaugos protokolo įgyvendinimo po 2020 m. veiksmų planą, kuriuos planuojama patvirtinti 2022 m. pavasarį.
Atsižvelgdama į pasaulinės darbotvarkės projektą, ES ir tarptautinės biologinės įvairovės politikos kryptis, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia biologinės įvairovės išsaugojimo strateginius dokumentus – Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos bei Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2021–2030 m. veiksmų plano projektus.
Lietuva taip pat planuoja parengti nacionalinę ekosistemų ir jų paslaugų būklės vertinimo ir kartografavimo studiją, teikti pasiūlymus dėl ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų apsaugos įtraukimo į nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą.
