Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti savo jūrinį potencialą, tapdama svarbiu mažosios laivybos ir jūrinės energetikos centru Baltijos regione. Ilgą laiką jūros reikšmė buvo vertinama siaurai, tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad modernizuota uostų infrastruktūra gali tapti ne tik traukos centru mažajam laivynui, bet ir svarbia grandimi plėtojant jūrinę vėjo energetiką bei stiprinant regioninį saugumą.
Istoriniai pokyčiai: jūros potencialo suvokimas
Tarpukario Lietuvoje jūra buvo suvokiama daugiausia kaip vietiniams gyventojams skirta pragyvenimo galimybė, apsiribojanti žvejyba ir nedidele pakrančių prekyba. Jūros, kaip strateginės transporto arterijos ar ekonomikos variklio, reikšmė nebuvo deramai vertinama. 1923 m., Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, atsivėrė naujos galimybės jūriniam sektoriui, tačiau uosto plėtra vyko vangiai dėl ribotų investicijų ir aiškios strategijos stokos. Klaipėda tapo svarbiausiu Lietuvos jūrinių ryšių centru, tačiau jo potencialas nebuvo iki galo išnaudotas.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su iššūkiu sukurti naują jūrinės strategijos viziją, kuri apimtų ne tik prekybą, bet ir turizmą, transportą bei energetikos projektus. Vis dėlto, kaip pastebi Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis, pirmiausia, svarbu suprasti mūsų turimą potencialą ir sukurti aiškią valstybės viziją, kurios įgyvendinimui reikėtų tiek nacionalinio, tiek tarptautinio finansavimo.
„Norint, kad Lietuvos uostai taptų tarptautiniu traukos centru, pirmiausia reikia aiškios valstybės vizijos ir strategijos, kurią paremtų tiek nacionalinis, tiek tarptautinis finansavimas. Šiandien mes jūrinėje erdvėje vis dar esame tarsi balta dėmė, todėl turime aktyviai ir aiškiai komunikuoti, kad esame atviri pasaulio laivynui, kviečiame juos čia atvykti ir tapti mūsų jūrinės bendruomenės dalimi. Turime investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į Lietuvos, kaip patrauklios mažosios laivybos įvaizdį – organizuoti tarptautinius renginius, stiprinti marinas bei kurti patogias sąlygas tiek vietos, tiek užsienio laivams“, – sako R. Dargis.
Lietuva gali tapti tarptautiniu mažosios laivybos centru
Lietuvos uostai turi didelį potencialą tapti svarbia tarptautinės laivybos traukos vieta, tačiau tam būtina kryptinga infrastruktūros plėtra, marinos atnaujinimas ir gerai suplanuotas mažųjų uostų tinklas. Norint užtikrinti ilgalaikę plėtrą, būtina investuoti į uostų modernizaciją, gerinti paslaugų kokybę ir sudaryti palankias sąlygas tiek vietos, tiek tarptautiniams laivybos dalyviams.
Link turimo jūrinio potencialo išpildymo Klaipėda žengia reikšmingą žingsnį – pradėti modernios pietinės marinos kūrimo darbai. Šis projektas skirtas ne tik vietos mažųjų laivų savininkams, bet ir tarptautiniams svečiams, siekiant pritraukti daugiau mažųjų laivų ir sustiprinti Klaipėdos, kaip patrauklios jūrinės krypties, įvaizdį. Marina bus pritaikyta šiuolaikiniams laivybos poreikiams, užtikrinant aukštos kokybės prieplaukų, navigacijos, techninio aptarnavimo bei poilsio infrastruktūrą. Be to, ši nauja erdvė taps tarptautinių vandens sporto varžybų traukos centru, pritrauksiančiu sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Tai ne tik stiprins miesto jūrinę tapatybę, bet ir generuos naujas galimybes mažam ir vidutiniam verslui – nuo apgyvendinimo, maitinimo iki techninio aptarnavimo ir turizmo paslaugų.
Pirmuosius žingsnius uostų plėtros srityje žengia ir Palangos savivaldybė – Šventosios uosto atnaujinimas sparčiai juda į priekį. Šiuo metu aktyviai vykdomi molų projektavimo darbai, kurie užtikrins uosto apsaugą nuo smėlio užnešimo. Tikimasi, kad dar šiais metais prasidės statybos, o jau kitais metais Šventosios uostas taps pilnai funkcionalus, atverdamas naujas galimybes tiek vietos, tiek tarptautiniams mažosios laivybos entuziastams.
Tuo tarpu Neringos uostas, nors ir turintis didelį potencialą patenkinti augantį žvejų ir mažosios laivybos entuziastų poreikį, paskutinį kartą modernizuotas buvo prieš daugiau nei 40 metų. Dėl to, nepaisant didėjančios paklausos, vietų laivams vis dar trūksta, o tai riboja tiek vietinės, tiek atvykstamosios laivybos plėtrą. Siekiant išnaudoti turimas galimybes, būtina spręsti šią problemą – investuoti į uosto atnaujinimą, gerinti infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas, kurios leistų Neringos uostui tapti svarbia mažosios laivybos traukos vieta regione.
Klaipėdos rajone taip pat vykdomi svarbūs darbai, siekiant sustiprinti uostų ir aplinkinių teritorijų infrastruktūrą bei skatinti jų darnų vystymąsi. Ypatingas dėmesys skiriamas Drevernos uosto priežiūrai ir esamo potencialo stiprinimui – jau sutvarkyta kelio atkarpa nuo J. Gižo etnografinės sodybos iki mažųjų laivų uosto, įrengtas pėsčiųjų takas, gerinantis susisiekimą ir didinantis teritorijos patrauklumą lankytojams. Planuojamos ir naujos investicijos: Drevernos upės senvagėje bus įrengtas šliuzas-reguliatorius, kuris leis efektyviau valdyti vandens lygį ir prisidės prie pakrantės pritaikymo rekreacijai. Be to, kapitalinis istorinio Jokšų tilto remontas per Karaliaus Vilhelmo kanalą ne tik atkurs svarbų infrastruktūros objektą, bet ir padidins jo funkcionalumą tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Siekiant aiškiau reglamentuoti teritorijos vystymą, parengtas Drevernos-Svencelės vietovės bendrasis planas, numatantis tvarią šių vietovių plėtrą.
Uostų plėtros reikšmė energetiniame ir saugumo kontekste
„Uostų plėtros aspektai neapsiriboja vien mažosios laivybos skatinimu – jie taip pat yra svarbūs vystant jūrinę vėjo energetiką. Modernizuota uostų infrastruktūra taps esmine grandimi statant ir prižiūrint jūrinius vėjo parkus, užtikrinant efektyvią logistiką ir techninę priežiūrą. Klaipėdos ir Šventosios uostai, taip pat naujai planuojami projektai, galėtų tapti svarbiais centrais, iš kurių vyktų reikalinga infrastruktūros plėtra, laivų judėjimas ir aptarnavimo darbai“, – pabrėžia R. Dargis.
Be to, išplėsta marina ir mažieji uostai prisidės prie regioninio bei nacionalinio saugumo stiprinimo. Jie galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant greitą reagavimą į avarines situacijas jūroje bei sustiprinti gelbėjimo operacijų pajėgumus. Infrastruktūros modernizavimas taip pat leis geriau organizuoti laivybos srautus ir sumažinti apkrovą didiesiems uostams, taip padidinant tiek civilinės, tiek komercinės laivybos efektyvumą.
