Šiandien, gruodžio 16 dieną, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Prieš prasidedant posėdžiui Lietuvos diplomatijos vadovas žurnalistams teigė:
„Turime nustoti blokuoti karinę ir kitą finansinę paramą Ukrainai. 6,6 mlrd. eurų karinės pagalbos per Europos taikos priemonę turi tapti prieinami dabar pat, nes negalime palikti Ukrainos silpnosios pozicijoje. Turime ją stiprinti.“
Ministras taip pat komentavo situaciją Sakartvele:
„Lietuva jau įvedė sankcijas beveik 30 asmenų, tiesiogiai dalyvavusių organizuojant brutalų opozicijos protestų malšinimą. Raginame Europos Sąjungą taip pat įvesti sankcijas šiems asmenims. Antra – bevizis režimas. Turėtume jį panaikinti diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams. Taip pat nusiųsti tvirtą žinią, kad ateityje šį draudimą galime išplėsti. Trečia – sustabdyti techninį ir politinį dialogą su Sakartvelo vyriausybe pagal ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimą ir visas institucines derybas, taip pat nutraukti finansinę paramą. Turime nusiųsti žinią Sakartvelo žmonėms gatvėse: kad Europa jūsų nepalieka, Europa yra su jumis, Europai jūs esate reikalingi.“
Visas ministro pasisakymas: https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20241216-foreign-affairs-council-december-2024/147124-arrival-and-doorstep-lt-budrys-20241216
***
Gruodžio 16 dieną Taryba patvirtino 15-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Pirmą kartą ES veiklos vykdytojai kviečiami svarstyti galimybę nutraukti verslą Rusijoje ir nepradėti ten naujų verslų. Taryba pabrėžia, kad ES veiklos vykdytojai turėtų žinoti – Rusija nebėra teisinė valstybė, o Rusijos vyriausybei priėmus net keletą teisės aktų, nukreiptų prieš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, bendrovių turtą, gali būti apribotos ES bendrovių galimybės atsiimti turtą iš Rusijos.
„Rusijoje vis dar veikia daugiau nei 600 ES įmonių. Kiekviena jų tiesiogiai prisideda prie Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą bei kelia rimtų iššūkių ES ekonominiam saugumui. 15-ame sankcijų pakete Lietuvos iniciatyva yra įtvirtinta aiški žinutė ir kvietimas ES verslams trauktis iš Rusijos“ – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas K.Budrys.
Taryba nusprendė ribojamąsias priemones dar 54 asmenims ir 30 subjektų, atsakingiems už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į kėsinamasi. Šiandien patvirtinti nauji įrašai, kuriais sankcijos nustatomos visų pirma karo ir gynybos sektoriui, įskaitant ir kariuomenės atstovus, taip pat subjektams, kurie organizavo, rėmė ar kitaip dalyvavo ES sankcijų apėjimo schemose. Pirmą kartą individualios sankcijos nustatytos Kinijos subjektams. Į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų turtas įšaldomas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama sudaryti jiems galimybę naudotis lėšomis. Be to, fiziniams asmenims taikomas ir draudimas keliauti, o tai reiškia, kad jie negali atvykti į ES teritoriją arba vykti per ją tranzitu.
Taryba į subjektų, tiesiogiai remiančių Rusijos karinį ir pramoninį kompleksą jos agresijos kare prieš Ukrainą, sąrašą įtraukė dar 32 subjektus. Jiems bus taikomi griežtesni eksporto apribojimai, susiję su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis, taip pat ir tomis, kurios galėtų būti pritaikomos Rusijos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtrai. Į šį sąrašą įtraukti subjektai prisideda prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo apeidami eksporto, taip pat ir bepiločių orlaivių ar raketų, ribojimus. Pabrėžtina, kad šie subjektai veikia ne tik Rusijoje, bet ir trečiosiose šalyse, įskaitant Serbiją, Iraną, Kiniją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Siekiant toliau riboti laivų, kuriais naudojamasi prisidedant prie veiksmų ar politikos, kuriais remiami Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, veiklą, Taryba į sąrašą įtraukė dar 52 laivus. Šiems laivams uždrausta įplaukti į ES uostus ir teikti paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad šie papildomi ribojimai laivams taip pat nustatyti V. Putino tamsiajam laivynui priklausantiems tanklaiviams, kurie nesilaiko ES ir Viršutinės kainos ribos koalicijos nustatytų viršutinių naftos kainų ribų, o jų apgaulingos laivybos praktika visiškai nepaiso tarptautinių standartų.
ES ribojamosios priemonės dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, šiuo metu taikomos daugiau nei 2 300 asmenų ir subjektų.
Susitikimo paraštėse Lietuvos diplomatijos vadovas susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radosławu Sikorskiu.
ES Tarybos nuotrauka
Susitikime K. Budrys akcentavo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą, ypač saugumo ir gynybos klausimais.
„Lietuvos ir Lenkijos vienybė regiono saugumo klausimais yra mūsų stiprioji korta. Turime ir toliau su ES partneriais ir sąjungininkais nuosekliai dirbti stiprindami Europos gynybinius pajėgumus ir telkdami paramą Ukrainai iki pergalės“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministrai aptarė bendras priemones, kurių Lietuva ir Lenkija galėtų imtis padėdamos Ukrainai. Ministrai taip pat aptarė saugumo padėtį ES Pietų kaimynystėje ir galimą aktyvesnį ES vaidmenį Sirijoje, Libijoje, kitose regiono valstybėse.
The post K. Budrys Briuselyje: 6.6 mlrd. eurų ES paramos turi nedelsiant pasiekti Ukrainą appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.