Kaip išvengti tuliaremijos?

23
Lap


Kaip
išvengti
tuliaremijos?

Tuliaremija

Yra
ūmi
zoonozė.
Šia
liga
užsikrečia
tiek
gyvūnai,
tiek
ir
žmonės.
Ligos
sukėlėjas
parazituoja
daugelio
stuburinių
ir
bestuburių
laukinių
(kiškiai,
voverės,
ondatros,
bebrai,
elniai,
žiurkės)
ir
naminių
(šunys,
katės,
avys)
gyvūnų
organizmuose.
Sergantys
ir
nugaišę
gyvūnai
užkrečia
išorinę
aplinką
(dirvožemį,
vandenį,
pašarus
ir
kt.),
o
per
ją
ir
sveikus
gyvūnus.
Bakterijas
platina
iksodinės
erkės
ir
uodai.
Taip
susiformuoja
gamtiniai
tuliaremijos
židiniai,
dažniausiai
upių
deltose,
slėniuose,
balotose
vietose,
plačialapiuose
miškuose.
Sergantis
žmogus
aplinkiniams
yra
nepavojingas.

Ligos
sukėlėjai
ir
jo
savybės

Tuliaremiją
sukelia
bakterija

Francisella
tularensis.
Tuliaremijos
bakterijos
yra
smulkios
gramneigiamos
lazdelės
arba
kokai,
turinčios
O-
ir
Vi-
antigenus.
Sukėlėjai
būna
dviejų
tipų:
A
ir
B.
Tipas
A
yra
labiau
virulentiškas,
pavojingesnis
žmogui.
B
tipas
paprastai
sukelia
lengvą
opinę
infekciją
ir
pasitaiko
vandeningoje
aplinkoje
visame
Šiaurės
pusrutulyje,
įskaitant
Šiaurės
Ameriką,
Europą
ir
Aziją.

Be
šeimininko
sukėlėjas
ilgai
išlieka
gyvas:
4
°C
temperatūroje
jis
išlieka
gyvybingu
1
mėnesį,
ant
šieno
esant
žemesnei
nei
0
°C
temperatūrai
–
iki
6
mėnesių,
esant
temperatūrai
20–30
°C
–
iki
20
dienų,
gyvūnų
nugaišusių
nuo
tuliaremijos
kailyje,
esant
8–12
°C
temperatūrai
–
ilgiau
nei
1
mėnesį.
Tuliaremijos
bakterija
yra
neatspari
aukštai
temperatūrai
ir
dezinfekcinėms
medžiagoms.

Kaip
užsikrečiama
tuliaremija?

Žmogus
tuliaremija
užsikrečia:

1. Sąlyčio
   (kontaktiniu)
   būdu
   su
   gyvūnais
   ir
   jų
   ekskrementais
   (medžiodamas,
   lupdamas
   kailį,
   dorodamas
   mėsą)
   arba
   per
   užkrėstą
   aplinką
   (šieną,
   grūdus,
   vandenį);
2. Per
   užterštą
   maistą
   ir
   vandenį;
3. Per
   orą,
   įkvėpdamas
   dulkių
   (nuo
   užteršto
   dirvožemio,
   grūdų
   ar
   šieno);
4. Per
   nariuotakojų:
   erkių,
   kraują
   siurbiančius
   dvisparnių
   vabzdžių
   (musės,
   uodai)
   įkandimus,
   t.y.
   transmisiniu
   būdu.

Didžiausią
riziką
užsikrėsti
turi
tam
tikrų
profesijų
asmenys
(medžiotojai,
žemės
ūkio
darbuotojai,
žvejai,
laboratorijų
darbuotojai),
kaimo
gyventojai.
Persirgus
šia
liga
imunitetas
išlieka
visam
gyvenimui.

Ligos
požymiai

Inkubacinis
periodas
vidutiniškai
tęsiasi
3–7
dienas,
bet
gali
trukti
ir
iki
2–3
savaičių.
Susirgimas
prasideda
nuo
intoksikacijos,
temperatūros
padidėjimo
iki
38–40°
C,
atsiranda
drebulys,
galvos
bei
raumenų
skausmai,
bendras
silpnumas,
blogas
apetitas,
įvairūs
bėrimai.
Liga
pasireiškia
bradikardija,
kraujo
spaudimo
sumažėjimu.
Po
kelių
dienų
nuo
susirgimo
pradžios
padidėja
kepenys
ir
blužnis.

Profilaktika

• Tinkamai
  prižiūrėti
  aplinką,
  naikinti
  graužikus
  ir
  nariuotakojus
  (deratizacija,
  dezinsekcija);
• Naudoti
  nariuotakojus
  atbaidančias
  priemones
  (repelentus);
• Vengti
  erkių
  bei
  kitų
  nariuotakojų
  įgėlimų,
  gamtoje
  dėvėti
  apsauginius
  drabužius;
• Dirbant
  žemės
  ūkio
  darbus,
  ypač
  pastebėjus
  kritusių
  graužikų,
  naudotis
  asmeninėmis
  apsauginėmis
  priemonėmis
  ir
  laikytis
  asmens
  higienos
  reikalavimų;
• Lupant
  sumedžiotų
  gyvūnų
  (ypač
  kiškių)
  kailius
  ir
  dorojant
  skerdieną
  mūvėti
  gumines
  pirštines;
• Naudoti
  asmenines
  apsaugos
  priemones
  (kaukės,
  chalatai,
  pirštinės
  ir
  kt.)
  laboratorijose
  dirbant
  su
  
  Francisella.
  tularensis
  kultūromis;
• Vartoti
  saugų
  geriamąjį
  vandenį;
• Gyvūnų
  ir
  jų
  skerdenos
  tarptautinio
  gabenimo
  kontrolė.

Nacionalinio
visuomenės
sveikatos
centro
informacija