Kaip išvengti tuliaremijos?

23
Lap

Kaip
išvengti
tuliaremijos?

Tuliaremija

Yra
ūmi
zoonozė.
Šia
liga
užsikrečia
tiek
gyvūnai,
tiek
ir
žmonės.
Ligos
sukėlėjas
parazituoja
daugelio
stuburinių
ir
bestuburių
laukinių
(kiškiai,
voverės,
ondatros,
bebrai,
elniai,
žiurkės)
ir
naminių
(šunys,
katės,
avys)
gyvūnų
organizmuose.
Sergantys
ir
nugaišę
gyvūnai
užkrečia
išorinę
aplinką
(dirvožemį,
vandenį,
pašarus
ir
kt.),
o
per
ją
ir
sveikus
gyvūnus.
Bakterijas
platina
iksodinės
erkės
ir
uodai.
Taip
susiformuoja
gamtiniai
tuliaremijos
židiniai,
dažniausiai
upių
deltose,
slėniuose,
balotose
vietose,
plačialapiuose
miškuose.
Sergantis
žmogus
aplinkiniams
yra
nepavojingas.

Ligos
sukėlėjai
ir
jo
savybės

Tuliaremiją
sukelia
bakterija

Francisella
tularensis.
Tuliaremijos
bakterijos
yra
smulkios
gramneigiamos
lazdelės
arba
kokai,
turinčios
O-
ir
Vi-
antigenus.
Sukėlėjai
būna
dviejų
tipų:
A
ir
B.
Tipas
A
yra
labiau
virulentiškas,
pavojingesnis
žmogui.
B
tipas
paprastai
sukelia
lengvą
opinę
infekciją
ir
pasitaiko
vandeningoje
aplinkoje
visame
Šiaurės
pusrutulyje,
įskaitant
Šiaurės
Ameriką,
Europą
ir
Aziją.

Be
šeimininko
sukėlėjas
ilgai
išlieka
gyvas:
4
°C
temperatūroje
jis
išlieka
gyvybingu
1
mėnesį,
ant
šieno
esant
žemesnei
nei
0
°C
temperatūrai
–
iki
6
mėnesių,
esant
temperatūrai
20–30
°C
–
iki
20
dienų,
gyvūnų
nugaišusių
nuo
tuliaremijos
kailyje,
esant
8–12
°C
temperatūrai
–
ilgiau
nei
1
mėnesį.
Tuliaremijos
bakterija
yra
neatspari
aukštai
temperatūrai
ir
dezinfekcinėms
medžiagoms.

Kaip
užsikrečiama
tuliaremija?

Žmogus
tuliaremija
užsikrečia:

Sąlyčio
(kontaktiniu)
būdu
su
gyvūnais
ir
jų
ekskrementais
(medžiodamas,
lupdamas
kailį,
dorodamas
mėsą)
arba
per
užkrėstą
aplinką
(šieną,
grūdus,
vandenį);
Per
užterštą
maistą
ir
vandenį;
Per
orą,
įkvėpdamas
dulkių
(nuo
užteršto
dirvožemio,
grūdų
ar
šieno);
Per
nariuotakojų:
erkių,
kraują
siurbiančius
dvisparnių
vabzdžių
(musės,
uodai)
įkandimus,
t.y.
transmisiniu
būdu.

Didžiausią
riziką
užsikrėsti
turi
tam
tikrų
profesijų
asmenys
(medžiotojai,
žemės
ūkio
darbuotojai,
žvejai,
laboratorijų
darbuotojai),
kaimo
gyventojai.
Persirgus
šia
liga
imunitetas
išlieka
visam
gyvenimui.

Ligos
požymiai

Inkubacinis
periodas
vidutiniškai
tęsiasi
3–7
dienas,
bet
gali
trukti
ir
iki
2–3
savaičių.
Susirgimas
prasideda
nuo
intoksikacijos,
temperatūros
padidėjimo
iki
38–40°
C,
atsiranda
drebulys,
galvos
bei
raumenų
skausmai,
bendras
silpnumas,
blogas
apetitas,
įvairūs
bėrimai.
Liga
pasireiškia
bradikardija,
kraujo
spaudimo
sumažėjimu.
Po
kelių
dienų
nuo
susirgimo
pradžios
padidėja
kepenys
ir
blužnis.

Profilaktika

Tinkamai
prižiūrėti
aplinką,
naikinti
graužikus
ir
nariuotakojus
(deratizacija,
dezinsekcija);
Naudoti
nariuotakojus
atbaidančias
priemones
(repelentus);
Vengti
erkių
bei
kitų
nariuotakojų
įgėlimų,
gamtoje
dėvėti
apsauginius
drabužius;
Dirbant
žemės
ūkio
darbus,
ypač
pastebėjus
kritusių
graužikų,
naudotis
asmeninėmis
apsauginėmis
priemonėmis
ir
laikytis
asmens
higienos
reikalavimų;
Lupant
sumedžiotų
gyvūnų
(ypač
kiškių)
kailius
ir
dorojant
skerdieną
mūvėti
gumines
pirštines;
Naudoti
asmenines
apsaugos
priemones
(kaukės,
chalatai,
pirštinės
ir
kt.)
laboratorijose
dirbant
su

Francisella.
tularensis
kultūromis;
Vartoti
saugų
geriamąjį
vandenį;
Gyvūnų
ir
jų
skerdenos
tarptautinio
gabenimo
kontrolė.