Turite verslą Rusijoje? Ruoškitės su juo atsisveikinti – nesvarbu ar jūs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ar europarlamentarės Rasos Juknevičienės brolis, sako ekspertai.
Kiekvienas sveikai mąstantis verslininkas, žinodamas kokios sankcijos bus pritaikytos Rusijai, jau penktadienį turėjo evakuotis iš Rusijos Federacijos, – teigia politikos apžvalgininkas Donatas Valančiauskas.
“Rublis krenta, vartotojų perkamoji galia menksta, valstybė priėmė nutarimą praktiškai nusavinti 80 proc. užsienio valiutos, gautos už sandorius.
O kur dar sankcijos susisiekmo sektoriui, griaunančios ne tik atostogautojų planus, bet ir logistikos grandines. Šiandien kiekviena diena, sugaišta Rusijos rinkoje, verslui virsta vis didėjančiais nuostoliais. Akivaizdus pavyzdys,- “British Petroleum”, jau dingusi iš Rusijos rinkos. Jei traukiasi tokie gigantai, mažieji, kurie turėtų būti gerokai lankstesni ir vikresni, jau turėjo tai padaryti. Kitaip liks sėdėti ant niekam nereikalingų rublių maišo,” – aiškina apžvalgininkas.
Ar buvo verta bręstant karui Ukrainoje imtis politinės avantiūros santykiuose su Kinija ir dar labiau komplikuoti verslo reikalus? Klausimas, anot D, Valančiausko, sudėtingas.
“Atrodo, kad tik JAV žvalgyba žinojo, kokie rimti reikalai bręsta. Ir tai tik nuo tada, kai rusai ėmė vežti iš Tolimųjų Rytų ginkluotę link Ukrainos sienos. Tuo tarpu nesusipratimai su Kinija dėl Taivano žmonių atstovybės Lietuvoje kilo kiek anksčiau, todėl, vargu, ar tuos dalykus reikėtų sieti. Kitas reikalas, kad kilus karui mūsų ginčas su Kinija tarsi dingo iš viešosios dienotvarkės. Tyla ir ramybė, regis, yra kaip tik tai, kas tinka delikačioms problemoms spręsti, taip pat ir diplomatinėms. Nežinau, ką tuo klausimu galvoja J. Tumo – Vaižganto gatvėje, bet, manau, pabandyti verta, – kaunieciams.lt sakė pašnekovas.
Išliks vienetai?
Iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks vienetai, sako agentūros BNS kalbintas Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis.
„Iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.
„Dauguma Lietuvos verslo, nelaukiant oficialių pozicijų, nenori kolaboruoti ir dirbti su agresoriumi ar agresoriaus šalyje ir verslas pasitraukia pagrindinės įmonės arba tos, kurios gali pasitraukti, jos vienareikšmiškai pasitrauks“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu pagrindinis importas iš Rusijos yra mineraliniai produktai, mediena ir energetiniai resursai, daugiausiai dujos. A. Laurinaitis sako, kad Europoje jau svarstoma, kaip būtų galima užsitikrinti energetinių resursų importą arba pirkimą eliminavus Rusiją.
„Kai tas klausimas bus aiškesnis arba šalys narės turės galimybę apsirūpinti, tai atsijungimas nuo SWIFT arba eksporto ir importo sumažinimas iki nulio Lietuvai turės įtakos, bet tik trumpalaikės“, – sakė A. Laurinaitis.
„Yra galimybių apsirūpinti žaliavine nafta ir iš kitų šaltinių, ne tik iš Rusijos. Yra kai kurie klausimai, imant kitą rūšį dėl technologijų, bet viskas padaroma. Mūsų verslas sako suprantantis, kad turės sunkumų, bet jie natūralūs arba mes privalome juos priimti, kad parodytume savo poziciją“, – kalbėjo jis agentūrai BNS.
A. Laurinaitis pažymėjo, jog lietuviško verslo interesų Rusijoje mažėjimas prasidėjo po 2014 metų Krymo okupacijos. Nuo to laiko lietuviškas verslas pradėjo diversifikuoti rinkas ir išeidinėti iš Rusijos rinkos.
*****
Kaip jau rašė portalas kaunieciams.lt, klausimai dėl verslo santykų su Rusija jau tampa nuožmios vidaus politinės kovos įrankiu. Valdantiesiems atstovaujantis Seimo narys Marius Matijošaitis (Laisvės partija) išplatino viešą pareiškimą Facebooke prieš Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį. Pastarasis ūmai prisiminė čečėnus. Savo ruožtu M. Matijošaitis nereiškia pretenzijų bendražygiui, sostinės merui Remigijui Šimašiui dėl perduotų Lukašenkai Baltarusijos opozicijos atstovų duomenų, kuomet dabartinis sostinės vadovas buvo Teisingumo ministru.
