Portalas „kaunieciams.lt” jau rašė, kad kol kas nei viena politinė jėga neranda jokios rimtos alternatyvos Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Dar sunkesnę situaciją sukūrė Konstitucinis Teismas (KT), po kurio verdikto, jog merų tiesiogiai rinkti esą negalima.
Kandidatų neranda
Kauno miesto merui jokio oponentui rinkimuose niekas, išskyrus pusiau oficialiai deklaruotą Aurelijų Verygą -niekas nenori juo viešai skelbtis. Politologinė logika bylotų, kad opozicija turėtų rasti kandidatą bent prieš metus. Tačiau opozicionieriai slepia savo kandidatus taip pat uoliai, kaip ir pats V. Matijošaitis savo planus.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Seime Orinta Leiputė (kaunietė) teigė, kad pati kandidatuoti nesirengia, o klausys to, ką nutars partija.
„Pagal mūsų organizacijos veiklą reglamentuojančius dokumentus gruodžio 4 dieną planuojame pasitvirtinti Kandidatų kėlimo tvarką. Dėl tiesioginių mero rinkimų – kol yra paskelbta ekstremali padėtis negalima keisti Konstitucijos. Taigi laukiam sprendimo kaip rinksime merą. Tikėtina, kad pasibaigus mėnesiui Seimas galės tai padaryti. Pati kandidatuoti neketinu, – Seimo socialdemokratė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) sprendimas irgi nežinomas. Kauno partinės organizacijos lyderė Edita Gudišauskienė teigia kol kas nesimatuojanti mero karūnos ir nematanti tame nieko viliojančio, o ir partijoje sprendimai nėra priimti.
„Mero valdymo stilių tikrai laikau nedemokratišku. Laikau, kad opozicija turi teisę prieiti prie visų projektų nuo pat rengimų stadijos,“- aiškino politikė.
Sociologės požiūris
Kas per paslaptis Kauno mero populiarumo? Ar tiek genialūs jo viešųjų ryšių patarėjai? Ar tiek nevykę oponentai? Socialiniuose tinkluose ir gyvai jis vadinamas „krabu“, išprotėjusiu asfaltuotoju“, „kabinetiniu mentu“, ir t.t. Bet jis laimi rinkimus ne pirmą kartą. Tiesa neatskleidžia tolesnių planų. Kokia amžiaus, pajamų grupė už jį balsuoja ir kodėl?
Sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė mano, kad V. Matijošaičio populiarumas net auga.
„Jis buvo jau bekrentąs, bet dabar, manu, keli veiksniai augina: požiūris į LGBT paradą (atitinka daugumos) bei kontrastas su Šimašiaus skandalais. Kaune Šimašių vertina daug blogiau nei Vilniuje, tai išeitų, kad kauniečiai turi mažesnę blogybę, jų požiūriu, nei Vilnius.
Paprašyta pailiustruoti savo teiginį R. Ališauskienė pateikė anketinius apklausos duomenis.
„Klausimas: PASAKYKITE SAVO NUOMONĘ APIE KAI KURIUOS LIETUVOS VISUOMENĖS VEIKĖJUS. PASAKYKITE APIE KIEKVIENĄ, AR JŪSŲ NUOMONĖ APIE JĮ/JĄ YRA LABAI PALANKI, PALANKI, NEPALANKI AR LABAI NEPALANKI ?“
V.Matijošaitis: Kauno gyventojai: Palanki 89 proc., nepalanki 11 proc. Vilniaus gyventojai: Palanki 44 proc., nepalanki 31 proc., nežino 25 proc.
R.Šimašius: Kaunas – Palanki 16 proc., nepalanki 83 proc., nežino 1 proc.. Vilnius – palanki 40 proc., nepalanki 54 proc., nežino 6 proc.“
Laimi, nes „nėra fokuse“?
Viešųjų politinių ryšių strategas Mindaugas Lapinskas mano, kad meras laimi dėl to, kad yra „truputį nefokuse“ nacionalinės žiniasklaidos.
„Apie jo reikalus nelabai kas Vilniuje kalba. Kai projektai gauna nacionalinio masto. dėmesį (kaip buvo su Kauno rajonu), reikalai iš karto griūna. Arba, pvz., kaip Seimo rinkimuose, kur laimėjo toli gražu ne mero kandidatai. Kita vertus, vietiniuose reikaluose jis turi gana konsoliduotą vertikalę, plius beveik neegzistuojančią opoziciją. Kai raikai šiltą sviestą, ir negaląstas peilis tinka. Ta dėmesio stoka pasireiškia ir tarp politinių partijų – jos neskiria ypač daug dėmesio Kaunui,“ portalui sakė M. Lapinskas.
***
Belieka priminti, kad V. Matijošaičiui buvo prašauta ir prezidento kėdė. Kandidatuoti meras atsisakė buvusio premjero, taip pat buvusio policininko Sauliaus Skvernelio naudai (laimėjo Gitanas Nausėda). Žurnalisto nuomone (ji nėra faktas)– jie susitars. Nes Kauno merijos administraciniai resursai ir elektorato motyvacija bus labai svarbūs ir Seimo, ir Prezidento rinkimuose. Laukia įdomios derybos.
