Kauno Marių dugno valymo ir Nemuno laivybos darbai turėtų prasidėti jau 2022 metais, – teigia Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). O kas bus toliau – kaip valysis ir veiks vidaus vandenų keliai, kiek jie kainuos – nežinia.
Tai, kad Kauno Mariose yra paskendę daug gyvenviečių – žino visi kas domisi arba kas palei marias buvę. Pliažuose matę “iškasenų” irgi yra ne vienas. Klausimas – kas ten su archeologiniu paveldu nori ką daryti arba švarinti pakrantes – atviras. Paveldosaugininkai, aplinkosaugininkai ir savivaldybės stumdo klausimą nuo savęs kituosna.
Valys tik patį kelią
Kaip portalui „kaunieciams.lt“ sakė VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas, reikalinga technika bus gauta kitais metais, tada ir prasidės darbai.
A. Rimas tuoj pat patikslino, kad VVKD tiesiogiai yra atsakinga tik už patį vandens kelią, kuris driekiasi Kauno hidroelektrinės iki Žemaitkiemio – 83 kilometrus. „Ten kur prasideda tai, ką galima vadinti Kauno HES tvenkinys, gylis siekia net 15-20 metrų. Birštone, vidury miestelio, jau tik 3 metrus. Toliau Prienų kryptimi tas gylis ženkliai mažėja ir jau net mums būtini 75 cm tampa problema. <…> Primenu, kad esame pasižadėję sau išvalyti kelią ir atverti jį laivybai iki pat Baltarusijos sienos. Probleminiai ruožai – Birštonas, Prienai Druskininkai. Tai yra ta dalis, už kurią mes esame atsakingi,“ – nurodė jis.
Kaip paaiškino specialistas, su pakrančių ir prieplaukų apvalymu yra kitokia situacija. „Atsiminkime, kad ten yra Kauno marių regioninis parkas. Turėtume tokius darbus derinti su juo, atlikti galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimą, kitas procedūras.. Kalbant apie kažkieno įsirengtas prieplaukas, tai jų sutvarkymas yra reikalas to savininko, kuris jas įsirengė. <…> Jų nėra daug. Yra jachtklubas, kur dabar bylinėjamasi dėl to, kad ten teisėtai įrengta, o kas ne. Yra motorlaivių prieplauka, Rumšiškės ir tai beveik viskas. Mūsų atsakomybėje – tik pats kelias,“ – portalui „kaunieciams.lt“ sakė A. Rimas
Valys tik pliažus
Kauno miesto merija, vadovaujama V. Matijošaičio tikina, kad valys tik miesto pliažus. Taip oficialiai atsakyta į žurnalistinį užklausimą. Jis cituojamas netaisytas.
“Konkrečiu klausimu priimti sprendimų dėl Kauno marių negalime, nes objektas nepriklauso Kauno savivaldybei. Miestas savo ruožtu rūpinasi vietos paplūdimiais ir užtikrina, kad gyventojai galėtų saugiai ir patogiai prieiti prie vandens telkinio.”- nurodoma Kauno merijos atsakyme.
Tačiau žinoma, kad būtent Kauno savivaldybė, kuomet jai vadovavo dabartinis meras V. Matijošaitis, inicijavo kelių savivaldybių memorandumą apie tobulą Nemuno kelią iki pat Baltarusijos sienos. Idant vandens keliai būtų efektyvūs ir patrauklūs turistams.
Rajonas filosofuoja
Kauno rajono merijos viešųjų ryšių vadas Edmundas Mališauskas šiuo klausimu taip pat pasisakymuose lakoniškas.
“Kaip žinoma, senoji Nemuno vaga buvo patvenkta 1959 metais. Tada marių vanduo užliejo 35 kaimų teritoriją. Dalis šių gyventojų arba jų palikuonys persikėlė į kitas vietas. Kauno hidroelektrinė yra didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius generuojanti elektrinė Lietuvoje.
Jei kalbėti apie kultūrinį kontekstą, tai Kauno rajono savivaldybės Samylų kultūros centras jau daug metų rengia etnokultūrinę šventę “Pėdos marių dugne”, kurioje pasakojamos Kauno marių užtvindytų kaimų istorijos, vyksta teatralizuoti pasirodymai, koncertai. Į tradicinį renginį taip pat atvyksta Kaišiadorių bei Prienų rajonų meno saviveiklos kolektyvai <…> Dalis Kauno marių teritorijos patenka į Kauno rajono savivaldybės teritoriją, tačiau ją prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldus Kauno marių regioninis parkas, savivaldybė taip pat prisideda prie aplinkos tvarkymo.
Kauno rajono savivaldybė pritaria Kauno miesto savivaldybės iniciatyvai užtvankoje statyti šliuzą ir žuvitakį. Toks projektas padėtų gaivinti laivybą visame Nemune, taip pat prisidėtų prie lašišinių žuvų migracijos bei gausėjimo.“
Taip pasakoja oficialusis Kauno rajonas. Šalia to išlieka ir kelio lašišoms tema – aplink Kauno hidroelektrinę. Apie tai – kitą kartą.
Kas mokės už sumanymus ir kaip?
Buvęs Kauno meras, Seimo Ekonomikos komiteto narys, konservatorius Andrius Kupčinskas sako:
Problema žinoma nuo pat Kauno HES pastatymo (1959 m.,- red. past.) ir dėl to pirmiausia reikalinga ekspertinė diskusija. Pripažįstant, kad laivyba Nemunu apribota ir reikalauja atgaivinimo, nereikia pasikliauti vieninteliu peršamu teiginiu, kad tėra vienintelis ir brangus sprendimo variantas – šliuzai. Kodėl nesukviečiama visos pusės ir pirmiausia neišgryninami poreikiai, kiek ir kam tarnautų žliuzai, kiek jie kainuotų ir kokios alternatyvos. Suprantu Susisiekimo ministeriją, kuri palaiko idėją, nes jai neskauda, kad Savivaldybė mokės už galimybių studiją. Tačiau memorandumu neatsakoma kaip ir kas finansuotų šliuzų projektą. Aišku tai ne HES pastatymo projektas, bet išlaidos būtų šimtamilijoninės, todėl visiems rūpi kas mokės sąskaitas.