Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė kasmetinį tyrimą apie šalies savivaldybių kultūros paveldo apsaugos politiką, įgyvendinimą bei saugomiems objektams skiriamas lėšas. Nebe pirmus metus lyderio pozicijoje įsitvirtinęs Kaunas. Miestas sulaukė palankių vertinimų už efektyviai formuojamas paveldosaugines gaires, o per Paveldosaugos programą skiriamas finansavimas pastatams atnaujinti – didžiausias Lietuvoje.
Lyderis visoje šalyje
Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius. Iš visų Lietuvos savivaldybių šešiaženklėmis investicijomis į šią sritį iki 2020 m. pabaigos galėjo pasidžiaugti vos trys – Kaunas, paveldo priežiūrai skyręs daugiau kaip 3 mln. eurų, Vilnius su 2,9 mln. eurų ir Panevėžys – 1,08 mln. Eur.
Tam įtakos turi aiškia strategija ir įgyvendinimo principais paremti paveldosauginiai modeliai, apimantys tiek individualių pastatų tvarkybos darbus, tiek ir paveldo kaip visumos priežiūrą: atliekamus tyrimus, saugomų objektų būklės vertinimus.
„Atnaujinami paveldinių pastatų fasadai ne tik puošia miestą, bet ir tampa pavyzdžiu aplinkiniams. Tai efektyvus būdas paskatinti tvarkytis ir kitus pastatų šeimininkus. Ypač norėtųsi, kad pagaliau deramo dėmesio sulauktų valstybei priklausantys statiniai.
Prieš kelerius metus Kauno miesto savivaldybei skirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos padėka už stiprų finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą. Pasiekta Kauno lyderystė motyvuoja nesustoti ir dirbti šia kryptimi toliau“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip pusantro šimto pastatų savininkų.
Patraukliai sustyguota paveldotvarkos strategija taip pat leidžia Kaunui sėkmingai pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų finansavimą. Tai leidžia daugiau lėšų dedikuoti reikšmingiems miesto projektams, pavyzdžiui, Sporto halės rekonstrukcijai, Soboro restauracijai ir kitiems tvarkybos darbams.
Nuo konsultavimo iki finansavimo
Aštuntus metus skaičiuojanti Paveldotvarkos programa sulaukia nemažo gyventojų susidomėjimo ir šiemet. Paraiškų 2022 metams laukiama iki kovo 18 d.
Į dalinį finansavimą gali pretenduoti pavieniai asmenys, įmonės ir pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę atnaujinti jiems priklausantį turtą.
Medinių pastatų atnaujinimui gali būti skirta iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas. Už šias lėšas programos dalyviai gali tvarkyti fasadus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pastatus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Šiemet gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.
„Stengiamės nuolat tobulinti procesus, kad galimybė restauruoti pastatus būtų prieinama kuo plačiau. Specialistai dalinasi žiniomis apie pastatų priežiūrą, konsultuoja gyventojus dėl tvarkybai reikiamų dokumentų ir galiausiai vertina paraiškas bei priima sprendimus dėl miesto finansavimo“, – sako Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Plačiau susipažinti su Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
