Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėjimui už 150 eurų pasisavinimą 7,5 tūkst. eurų bauda nuteistos buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės individualųjį skundą. Apie tai paskelbė pats KT.
Nuteistosios buvusios bibliotekininkės advokatas Gintautas Danišauskas į šį teismą kreipėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir bylos neatnaujino.
Mat I. Tamašauskienė jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą piniginę baudą. Tad probolemų neva nebėra.
Gynėjas mano, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsnio nuostatos, kuriomis remdamasis teismas neatnaujino bylos, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam socialinės lygybės principui – lojalūs ir bausmę atlikę nuteistieji praranda teisę į savo bylos peržiūrėjimą, jeigu netinkamai buvo pritaikyti įstatymai.
„Tai mano paskutinė viltis, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog esu nubausta, nors nebuvo galima manęs taip nubausti“, – Eltai yra sakiusi I. Tamašauskienė.
Ji teigia, kad būdama teista, negali susirasti darbo su vaikais, nors turi įgijusi išsilavinimą.
Remdamiesi BPK, kasacinio teismo teisėjai paskelbė, kad pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.
Šis LAT teisėjų verdiktas buvo kritikuotas ne vieno žinomo teisininko.
„Pajutusi dvigubus standartus, bibliotekininkė paprašė jos bylą peržiūrėti. Tačiau LAT ją pasiuntė tolyn, nors pagrindo abejoti jai taikomos normos konstitucingumu tikrai pakanka (absurdiška užkirsti kelią bylai peržiūrėti vien tik dėl to, kad asmuo atliko bausmę, šiuo atveju – sumokėjo baudą)“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu I. Tamašauskienei 7,5 tūkst. eurų bauda buvo skirta 2024 m. balandžio 30 d. Nuteistoji jai paskirtą baudą sumokėjo tų metų rugsėjo 19 dieną.
Įžvelgia Konstitucijos pažeidimą
Į KT kreipęsis advokatas G. Danišauskas sako, kad I. Tamašauskienės byloje yra pažeistas Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtinantis bet kurio asmens teisę kreiptis į teismą, jei jis mano, kad yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės.
„I. Tamašauskienei turėjo būti skiriama bausmė tik vadovaujantis įstatymu pagal padarytą veiką. Pagal I. Tamašauskienės padarytą veiką, kurią konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, I. Tamašauskienė iš bendradarbės premijos neteisėtai gavo 150 eurų ir vadovaujantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, siejant turtinės žalos padarymo dydį santykiu su neturtine žala, I. Tamašauskienė įvykdė ne baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, o veiką numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje ir todėl turėjo būti traukiama administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos apeliaciniam teismui, neaišku dėl kokios priežasties padarius šią teisinę klaidą, ją turėjo ištaisyti Lietuvos Aukščiausiasis teismas“, – sako advokatas.
Advokato manymu, I. Tamašauskienė turėjo teisę kreiptis į LAT, kad jai būtų pritaikytas tinkamas įstatymas pagal Apeliacinio teismo nustatytą jos įvykdytą neteisėtą veiką, tačiau aiškiai netinkamai apeliacinės instancijos teismui pritaikius jai baudžiamąjį įstatymą, kai pagal teismo nustatytus faktus, jos veika atitiko administracinio nusižengimo požymius.
G. Danišausko teigimu, LAT atima iš asmenų, jau sumokėjusių teismo paskirtą baudą ir manančių, kad jie yra neteisėtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn netinkamai pritaikius jiems baudžiamąjį įstatymą galimybę kreiptis į LAT, siekiant teisėtumo bei teisingumo naudojantis savo konstitucine teise kreiptis į teismą.
„Buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis socialinės lygybės principą – visiems asmenims turėti vienodas socialines teises į teisingą teismo sprendimą nepriklausomai nuo socialinės padėties ir turimo statuso (įvykdžiusio bausmę – sumokėjusio baudą asmens ir delsiančio sumokėti baudą asmens). Asmuo, kuris lieka paklusniu (lojaliu) imperatyviam teismo sprendimui: nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos vykdymui ir šį teismo sprendimą, nepriklausomai nuo to, laiko tokį teismo nuosprendį teisėtu ir teisingu, ar tokiu nelaiko, įvykdo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumoka baudą reiškiančią bausmės realizavimą ir dėl to, praranda teisę į bylos atnaujinimą.
Tačiau kai teismai pritaiko asmeniui netinkamą įstatymą arba asmuo pats mano, kad įstatymas jam yra pritaikytas netinkamai ir siekia kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šis, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, atsisako priimti nagrinėti asmens pareiškimą, kadangi jau sumokėjo teismo paskirtą baudą, nepriklausomai, nuo to ar jis teisėtai ir teisingai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar neteisėtai“, – kreipimesi į Konstitucinį Teismą rašo advokatas.
Pasak G. Danišausko, nuteistasis, nesumokėjęs teismo paskirtos baudos, turi privilegijuotą teisinę socialinę padėtį palyginti su sumokėjusiu baudą asmeniu.
„Iškilus klausimui dėl netinkamai pritaikyto asmenims baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisėtai ir neteisingai patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, socialiai privilegijuoto asmens teisinis statusas suteikia teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kad jo byla būtų atnaujinta ir pritaikytas jam tinkamas įstatymas, galimai ji ir išteisinant, o asmuo, įvykdęs teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – sumokėjęs baudą, tokios teisės netenka ir lieka nuteistas, kaip ir I. Tamašauskienė už, neva įvykdytą sunkų nusikaltimą, neteisėtai ir neteisingai 5 metams dar įgijusi ir teistumą labai ribojančio jos socialines galimybes“, – sako teisės docentas.
Diskusija kilo po LAT sprendimo M. Sinkevičiaus byloje
ELTA primena, kad teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą (palikta galioti 7 tūkst. 500 eurų bauda) I. Tamašauskienės byloje, kasaciniam teismui kovą paskelbus verdiktą Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje.
Kasacinis teismas nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą, konstatuodamas, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.
Kasacinis teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
