Klaipėdos transformacija: marinos įpūstų gyvybės uostamiesčiui

Klaipėdos transformacija: marinos įpūstų gyvybės uostamiesčiui

Šiltuoju sezonu Klaipėda sulaukia ne tik sausuma atvykstančių, bet ir laivais bei mažaisiais laiveliais atplaukiančių poilsiautojų bangos. Nors mažosios laivybos apimtys Lietuvoje nuolat auga, uostamiestis pripažįsta, kad šiuo metu jo pakrantėse norinčių prisišvartuoti buriuotojų, žvejų ir pramoginių laivelių savininkų poreikiai – didesni negu čia esančių uostelių galimybės. Arvydas Vaitkus, Klaipėdos meras, pasakoja, kaip miestas inicijuoja pokyčius ir ko dar reikia, kad Klaipėda virstų mažųjų laivų savininkams patraukliu turizmo ir laivybos centru.

Anot A. Vaitkaus, kol kas apie Lietuvą sunku kalbėti kaip apie jūrinę valstybę, nes šalis paprasčiausiai neturi valstybinio lygmens ar privačių jachtų uostų ir marinų (mažųjų ir pramoginių laivų uostų) plėtros strategijos su aiškiomis finansavimo gairėmis. Klaipėdoje trūksta ne tik mažųjų uostelių infrastruktūros bet ir didelės traukos objektų buriuotojams ar pramoginių laivų mėgėjams. Sukūrus infrastruktūrą, kuri leistų Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje mažiesiems laivams patogiai švartuotis kas 50 kilometrų, pasirūpinus tinkamais vidaus vandens kelių gyliais, įrengus aukštos kokybės techninio aptarnavimo taškus jachtų uostuose ir marinose bei pasiūlius daugiau laisvalaikio pramogų, Klaipėda ir visas regionas ne tik atgytų, bet ir galėtų konkuruoti su aplinkinių šalių uostais.

„Lietuvos registruose šiuo metu turime virš 1 200 jachtų. Bendras Lietuvoje registruotų laivų skaičius dinamiškai kinta ir svyruoja tarp 60 000 – 70 000. Tokia statistika labai aiškia indikuoja, kad Lietuvoje poreikis naudotis vidaus vandenimis yra didžiulis. Mažųjų uostelių ir prieplaukų, kuriose galėtų švartuotis jachtos ir pramoginiai laivai, trūkumas akivaizdus visoje pakrantėje, nuo pat Nidos iki Šventosios, įskaitant Klaipėdą“, – pabrėžia jis.

Poreikis – kelis kartus didesnis

Laivelį įsigiję ir Klaipėdoje jį švartuoti panorę savininkai kol kas gali tik spėlioti, ar jiems pavyks. Šiuo metu Klaipėdoje veikia du mažieji uosteliai. Pilies uoste vienu metu galima prišvartuoti apie 250 laivų, nors norinčių, sako meras, vien šiame uostelyje – maždaug 2,5 karto daugiau. Kitas variantas mažųjų laivų savininkams – Smiltynės uostas, kuriame poreikis drastiškai išauga šiltuoju sezonu.

„Nė vienas iš šių uostų negali priimti visų prisišvartuoti norinčių laivų ir teikti jiems reikiamas paslaugas. Klaipėdos miesto teritorinėje zonoje šią situaciją būtų galima pakeisti įgyvendinus keletą projektų: atveriant Danės upę laivybai ir išvystant uostelių sistemą nuo Biržos tilto iki Paupių kvartalo, rekonstruojant Smiltynės Jachtklubo III krantinę, kad čia galėtų įplaukti 12-15 metrų ilgio jūrinės jachtos, o taip pat išnaudojant 70 ha ploto Stariškių kvartalo potencialą“, – planus vardija A. Vaitkus.

Pietinio uosto potencialas

Jis pasakoja, kad vienas didžiausių prioritetų Klaipėdai – galimybė pietinėje miesto dalyje įrengti mažųjų laivų mariną, aplink kurią ilgainiui galėtų įsikurti visas paslaugų, susieitų su vidaus vandenų laivyba, kompleksas. Ambicinguose planuose čia numatyta priekrantės zona su promenada, prieplauka, pontonai pramoginiams laivams, slipai vaikų buriavimo mokyklai, valčių ir mažųjų laivų nuleidimui. Meras vardija, kad sutvarkius inžinerinę infrastruktūrą, privažiavimo kelius, įrengus automobilių ir priekabų stovėjimo aikšteles, sporto aikštynus, įvairias laisvalaikio zonas, keleivinių laivų stotį reguliariam susisiekimui mariose, pietinėje marinoje atsirastų ir vaikų buriavimo bei irklavimo mokyklos, botelis, parduotuvės, kempingas bei laivų ir jachtų techninio aptarnavimo kompleksas su sausuoju doku.

„Iš uosto pusės svarbu pastatyti molo konstruktyvą, kuris apsaugotų nuo litodinaminių procesų, neleistų prinešti smėlio iš Kuršių marių ir Nemuno bei leistų išlaikyti gylį toje vietoje nuolat nevalant akvatorijos”, – techninėmis detalėmis dalinasi A. Vaitkus.

Pasak mero, dar vienas svarbus taškas naujai braižomame Klaipėdos traukos žemėlapyje – Žiemos uostas, kuriame įkūrus mariną šią unikalią istorinę teritoriją prie Kuršių marių būtų galima atverti lankytojams – ji virstų miestiečių ir turistų traukos objektu, taptų patrauklia vieta pramoginiams laivams.

„Su LR prezidentu, kuris Klaipėdoje lankėsi pernai gruodį, aptarėme galimybę Žiemos uostelį perimti iš uosto teritorijos ir jį paversti burinių ir motorinių jachtų bei laivelių uosteliu, pastatant gražią mariną, galbūt ir išvystant visą Vitės kvartalą“, – pasakoja A. Vaitkus.

Tikisi žalios šviesos

Pašnekovas teigia, kad projektai stringa ne dėl savivaldybės pastangų trūkumo – pavyzdžiui, pietinės marinos projektas pradėtas ruošti ir vizualizacijos, kaip viskas galėtų atrodyti, sudėliotos prieš kelerius metus, todėl kliuvinių, kurie neleistų kuo greičiau įgyvendinti projekto, neturėtų būti.

„Ši prieplauka labai svarbi Klaipėdos miestui – iš čia pietinės miesto dalies gyventojai galėtų persikelti į Kuršių Neriją, jiems nereikėtų per visą miestą vykti iki Melnragės paplūdimių ar centre esančios perkėlos, taip išvengtume grūsčių ir pasitarnautume ekologijai“, – naudas nusako A. Vaitkus.

Vis dėlto, projektams ir diskusijoms virsti konkrečiais planais, anot uostamiesčio mero, trukdo centrinės valdžios institucijų požiūris.

„Marinos projektas pietinėje uosto dalyje pradėtas dar 2006 metais, dėl to susitarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir tuometinė miesto administracija. Tačiau valstybės biurokratiniai mechanizmai juda taip, kad tik 2010 m. pavyko sutvarkyti žemės dokumentus. Kai 2013 m. pradėjau dirbti Uosto direkcijos vadovu, atradau dokumentą, kuriuo buvusi Uosto direkcijos valdžia kartu su tuometiniu Susisiekimo ministru drastiškai išbraukė pietinės marinos projektą iš strateginių planų iki 2020 metų. Tokios pozicijos ir biurokratinės kliūtys projektams trukdo įgauti pagreitį, – teigia A. Vaitkus. – Dabar valstybės valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau metus veikia akcinės bendrovės principu, kurios tikslas – suskaičiuoti, kaip ir kada atsiperka visos investicijos ir iš ko gaus pelną tiesiogiai. O kurioje vietoje lieka visuomeninė socialinė nauda? Tačiau mes nenuleidžiame rankų, bendraujame su Susisiekimo ministerija, ragindami Uosto direkcijoje priimti sprendimą ir nedelsiant pradėti statyti pietinę mariną, ypač turint omenyje, kad projektas jau yra parengtas, o su uosto gilinimo projektais, molo statyba yra privaloma“, – teigia A. Vaitkus.

Jis sako, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga ketina surašyti rezoliuciją, kuria kreiptųsi į LR Vyriausybę, atsakingas ministerijas, institucijas, rinkimams besiruošiančius politikus, kad partijos įvertintų mažųjų uostelių potencialą ir savo vyriausybinėse programose uždegtų šiems projektams žalią šviesą.

„Matydami kaimyninių šalių, pvz. šimtais uostelių viliojančios Estijos ar Latvijos, pavyzdį, turėtume atidžiau pasižiūrėti į save ir susidėlioti Lietuvos kaip jūrinės valstybės prioritetus. Turime siekti, kad Lietuva virstų šalimi, kurioje galima ne tik sunkiai dirbti bet ir oriai gyventi bei poilsiauti, džiaugtis gamtos teikiamais malonumais. Tai visada konvertuojasi į naudą verslui ir valstybei“ – pabrėžia A. Vaitkus.