Tvarumas versle dažnai siejamas su prievole, reguliavimu ar ataskaitų pildymu. Tačiau kai kurios organizacijos renkasi kitą kelią – pradeda keistis dar prieš to pareikalaujant.
Klaipėdos uostas yra viena iš jų. Pagal naujus, dar tik įsigaliosiančius Europos Sąjungos reikalavimus parengta tvarumo ataskaita tampa dar vienu žingsniu kryptingoje uosto veiklos transformacijoje. Taip rašoma uosto direkcijos tinklalapyje.
„Šiuolaikinis uostas turi gebėti matyti plačiau – ne tik planuoti krovą ar investicijas, bet ir vertinti savo poveikį aplinkai, miestui, žmonėms. Tvarumo ataskaitą rengėme ne dėl to, kad reikės, o dėl to, kad mums svarbu žinoti, kur esame ir kaip galime judėti toliau. Tai leidžia priimti sprendimus atsakingai, pagrįstai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tvarumas mūsų veikloje nėra kampanija – tai nuoseklus darbas, kurį vertiname kaip savą atsakomybę“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Praėjusiais metais Klaipėdos uostas tapo pirmuoju uostu tarp Baltijos valstybių, gavęs uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą. Taigi, ir artėjant įpareigojimui skelbti daugiau informacijos apie tvarius uosto žingsnius, nuspręsta nedelsti.
Žingsniu priekyje
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tvarumo atskaita parengta pagal Europos Sąjungos Tvarumo atskaitomybės direktyvos reikalavimus (CSRD) ir atliktas tvarumo informacijos riboto užtikrinimo vertinimas, pateikta vertinimo išvada.
Šia direktyva stambios ir vidutinės įmonės, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir metinių pajamų, yra įpareigojamos rengti ataskaitas apie jų veiklos tvarumo rezultatus. Iki šiol verslai informaciją apie tai galėjo teikti gana laisvai, o minėta direktyva labai konkrečiai nurodo, kokią informaciją būtina pateikti.
Ataskaitose turi būti skelbiami duomenys apie įmonės veiklos poveikį aplinkai, visuomenei ir šių veiksnių poveikį pačiai įmonei pagal dvigubo reikšmingumo vertinimo principą. Kitaip tariant, ateityje bus galima gana nuodugniai susipažinti su didelių įmonių aplinkosauginėmis iniciatyvomis, sužinoti, kiek elektros energijos bei kitų resursų jos sunaudoja, išvysti taršos rodiklius. Ataskaitose taip pat turi būti pateikiama informacija apie darbuotojų darbo sąlygas, valdyseną, skaidrumą ir pan.
2024-ųjų Klaipėdos uosto veiklos tvarumo ataskaitoje įvertintos ir atskleistos temos energetikos, oro taršos bei valdysenos srityse. Dokumente aptariama dabartinė situacija, brėžiamos galimos ateities perspektyvos, stiprybės, galimi iššūkiai.
Jau dabar akcentuojama, kad ateityje informacijos poreikis apie tvarią įmonių veiklą augs ir ji įgaus vis didesnę reikšmę, o tvariai veikiantys ir tą įrodantys rinkos žaidėjai taps stipresni ir palankiau vertinami konkurencinėje kovoje.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įpareigojimas rengti tokią ataskaitą atsirastų tik 2026-aisiais, tačiau jau žinoma, kad šis terminas bus atidėtas. Taigi, Uosto direkcija, turinti pirmąją tokią ataskaitą ir įsivertinusi jau dedamus žingsnius mažinant veiklos poveikį aplinkai, yra žingsniu priekyje.
Ši ataskaita atspindi įmonės siekį veikti atsakingai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje suprantant savo vaidmenį aplinkosaugos, socialinėje ir valdymo srityse.
Projektai – aplinkai, verslui, bendruomenėms
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtoje tvarumo ataskaitoje fiksuojamas Uosto direkcijos bei uoste veikiančių įmonių siekis vartoti kuo daugiau žaliosios energijos bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – vis plačiau renkamasi vartoti tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją.
Mažinti iškastinio kuro vartojimą siekiama ir tobulinant infrastruktūrą – jau vykdomas projektas, kuriuo bus sudarytos sąlygos laivams uoste naudoti krante esančią elektros energiją, Uosto direkcijos užsakymu statomas vandeniliu ir elektra varomas laivas, ruošiamasi pradėti gaminti žaliąjį vandenilį.
Atnaujinant ir tobulinant uosto teritorijas, infrastruktūrą, siekiama mažinti triukšmą, oro, vandens taršą, atliepti bendruomenės poreikius bei gerinti sąlygas verslui – didinti konkurencingumą, mažinti sąnaudas.
Pavyzdžiui, naujame kruizinių laivų terminale atsiras naujos rekreacinės erdvės, kurios didins šios netoli senamiesčio esančios teritorijos patrauklumą, gerins sąlygas vietos verslams. Planuojamas pietinės marinos išvystymas turėtų spręsti švartavimo vietų problemą ir skatinti laivybą.
Uosto direkcija plėtoja ir stiprina tvarius ryšius su miesto bendruomenėmis. Gyventojams periodiškai pristatomi uosto plėtros planai, atsižvelgiama į jų pastabas, siekiama atviro dialogo.
